Specialistas pabrėžė, jog šiuo metu alkoholio prieinamumas didesnis, nes žmonių perkamoji galia per metus auga apie 10 procentų, o alkoholio kainos tik 0,2-0,4 procento. Alkoholiniai gėrimai lengviau prieinami tiek jaunimui, tiek vyresnio amžiaus žmonėms.

Laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas Žilvinas Padaiga teigiamai vertino 1985 metais Sovietų Sąjungoje paskelbtą „Sausąjį įstatymą“. Griežtai apribojus alkoholio vartojimą, pagerėjo mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nelaimingų atsitikimų statistika, pailgėjo gyvenimo trukmė.

„Tai dar kartą įrodė, kiek sveikatos problemų galima išspręsti kontroliuojant alkoholio pardavimą“, - pabrėžė politikas.

Sveikatos programose numatytiems siūlymams griežtinti alkoholio prekybą, didinti svaigalų kainas ir akcizus priešinasi gamybininkų ir pardavėjų interesus atstovaujanti Ūkio ministerija.

„Mūsų siūlymai griežčiau kontroliuoti alkoholio prekybą ir kontrolę šiai ministerijai dažnai nepriimtini, tačiau sutarėme derinti pozicijas, nes vien šviesti, auklėti žmones nepakanka. Sakysim, šalių patirtis rodo, jog draudimas rūkyti – nepopuliarus, tačiau veiksmingas. Įrodyta, jog alkoholio vartojimas taip pat mažėja padidinus kainas ir akcizus“, - sakė A.Ščeponavičius.

Daugėja alkoholinių psichozių

Sveikatos apsaugos ministerija nepritarė naujam Ūkio ministerijos siūlymui leisti alkoholinius gėrimus pardavinėti internetinėse parduotuvėse ir siūlė nuo 2008 metų didinti akcizus nenatūralios fermentacijos lengviesiems gėrimams.

„Dėl to labai daug diskutavome su Finansų ministerija. Buvo priimtas kompromisinis sprendimas 2008 metais didinti akcizus, tačiau vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) teisės aktais. Jeigu iki to laiko ES bus priimti sprendimai dėl akcizo, jie bus įvesti ir į mūsų teisės aktus, tuomet padidėtų jaunimo mėgstamų „alkopopusų“ kaina“, - sakė ministerijos atstovas.

Į klausimą, ar per pastaruosius 12 mėnesių vartojo alkoholį, teigiamai atsakė 85 proc. Lietuvos gyventojų. Lyginant alkoholio vartojimo paplitimą tarp kaimo ir miestų gyventojų, paaiškėjo, jog per paskutines 30 dienų daugiausia svaigalų vartojo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai, mažiausiai – kaimo žmonės (atitinkamai 71,5 proc. ir 64,2 proc.).

Šie skirtumai aiškinami tuo, kad kaime daugiau vyresnio amžiaus moterų, kurios išsiskiria žemesniu alkoholio vartojimo lygiu.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, nuo 1998 metų Lietuvoje nuolat augo sergamumas alkoholinėmis psichozėmis. Su alkoholio vartojimu siejama net 70 proc. savižudybių.

Didėjantis alkoholinių kokteilių populiarumas rodo, kad sparčiai auga naujų alkoholio vartotojų gretos. A.Ščeponavičiaus duomenimis, per penkis 2005 metų mėnesius sidro rinka išaugo 130 procentų, jaunimui vis aktyviau reklamuojami ir nenatūralios fermentacijos alkoholiniai kokteiliai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją