Davikliai kaukia ne tik užfiksavę spinduliuotę skleidžiančius žmones. Anot G.Morkūno, kai kuriems keleiviams pasienyje tenka palikti asmeninius daiktus – fotoaparatus, kurių lęšiuose yra torio, laikrodžius, radioaktyvius dirbtinius perlus, kompasus, kartą pasitaikė net radioaktyvus 100 dolerių banknotas.
Tačiau ką daryti tiems, kurie patys radioaktyvūs?
„Aišku, ir mes, ir pasieniečiai stengiamės kuo greičiau viską išsiaiškinti. Pasitaiko tirti pagyvenusius žmones, kurie nelabai kaip jaučiasi po kelionės, bet ką darysi“, - pasakojo G.Morkūnas.
Skleidžia spinduliuotę
Radionuklidais gydytiems pacientams patariama kuo mažiau bendrauti su vaikais, nėščiosiomis. „Išrašydami iš gydymo įstaigų medikai informuoja juos apie tai, kad gali turėti problemų pasienyje, tačiau tai daroma ne visose šalyse, todėl ne visi žmonės supranta, ko pasieniečiai iš jų nori, kai pradeda kaukti davikliai“, - patirtimi dalijosi radiacinės saugos specialistas.
Pasitaiko net nežinančių, kad jiems buvo taikyta radionuklidų terapija. Žmonės mano, jog vartojo paprastus vaistus ir labai nustemba sužinoję, kad skleidžia spinduliuotę.
Dažnai tokius atvejus specialią įrangą turintys pasieniečiai išsiaiškina ir be radiologų pagalbos. Radiacinės saugos centro specialistai su savo matavimo prietaisais atlikti tyrimų važiuoja tik vidutiniškai kartą per mėnesį.
Radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotojo duomenimis, Lietuvoje nėra didesnio spinduliuotės lygio regionų, tokių, kokių yra, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Irane, Brazilijoje. Kalbas, kad dėl radiacijos Ignalinoje net nėra erkių, G.Morkūnas vadino pasakomis.
„Atliekame monitoringą, Ignalinos apylinkėse tiriame įvairiausius maisto produktus, geriamąjį vandenį, tačiau jokio statistiškai patikimo skirtumo nesame užfiksavę. Šiek tiek daugiau cezio, stroncio yra plėšriosiose žuvyse, bet net ir Baltijos jūroje jų kartais daugiau, nei Drūkšių ežere“, - komentavo fizikas, pridurdamas, jog nepaisant to, vis dar pasitaiko kurioziškų atominės elektrinės baimių. Pavyzdžiui, kai kas su žmogumi iš Ignalinos bijo gyventi viename bendrabučio kambaryje.
Černobylio pasekmės
Nuo birželio Radiacinės saugos centre visi norintys galės nemokamai išsitirti savo radioaktyvumą. Akcijos dienomis specialistai gyventojams pasakos, ką daryti, kad vidinė apšvita būtų kiek įmanoma mažesnė.
Radionuklidai į žmogaus organizmą gali patekti per orą, maistą, žaizdas ar odą. Vidinė apšvita gaunama dirbant su atvirais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, lankantis radionuklidais užterštose vietose, vartojant užterštą maistą bei vandenį, gydantis ar tiriantis radionuklidais.
Gamtinės kilmės radioaktyvaus kalio (K-40), kuris į organizmą patenka su maistu, yra kiekvieno žmogaus organizme. „Daugiau cezio turi daug elnienos valgantys šiaurės Švedijos gyventojai. Dabar grybuose ne tiek daug radioaktyviųjų medžiagų, nors kitose šalyse po Černobylio avarijos užfiksuoti atvejai, kai grybų pavalgiusių žmonių organizmuose cezio buvo gana daug“, - komentavo G.Morkūnas.
Prieš 20 metų vykusi Černobylio atominės elektrinės avarija turėjo įtakos ir Lietuvos gyventojų sveikatai. Skandinavijos link slenkant debesiui su radioaktyviaisiais radionuklidais dalis jų nusėdo ant ganyklų žolės, jungėsi į biologines grandis, o po to su gyvulinės kilmės maisto (daugiausiai pieno) produktais ir atvirame grunte augusiomis lapinėmis daržovėmis galėjo patekti į žmogaus organizmą.
Beveik visi radionuklidai laikui bėgant suskilo, liko tik cezis-137, tad bent jau nedideli cezio kiekiai žmonių organizmuose aptinkami.
Anot specialistų, radioaktyvusis cezis kaupiasi raumenyse, lytiniuose organuose, stroncis – kauluose, dantyse. Dėl jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos poveikio padidėja tikimybė susirgti onkologinėmis ir kitomis ligomis.
Ilgaamžiai radionuklidai – biologiškai aktyviausi, todėl ir prieš 20 metų patekę į organizmą, jie žmogų vis dar švitina. Ypač svarbūs cezio-137 (pusėjimo trukmė 30 metų) bei stroncio-90 (pusėjimo trukmė 29 metai) radionuklidai.
Gyventojų vidinės apšvitos tyrimus Radiacinės saugos centro specialistai atlieka moderniu prietaisu – viso kūno skaitikliu, skirtu išmatuoti kūne esančių gama radionuklidų aktyvumą. Tiriamas žmogus paguldomas ant specialios lovos, virš kurios yra detektorius, registruojantis iš kūno sklindančią jonizuojančiąją spinduliuotę. Matavimas trunka apie 20 minučių. Išmatavus radionuklidų kiekį kūne, apskaičiuojama gauta vidinės apšvitos dozė.
