Miestuose, suradus ant žemės neskrendantį paukščio jauniklį reikėtų jį įkelti kuo aukščiau į artimiausią krūmą ar medį ir pasišalinti iš tos vietos. "Šitaip pasielgę, išgelbėsite paukščiuką nuo kačių nasrų bei kitų pavojų. Neužmirškite, palietus bet kokį laukinį gyvūną, iškart plauti rankas", - pataria specialistai.

Neretai, gyventojai parsineša šiuos "našlaičius" į namus ir bando juos maitinti bei girdyti. Maitinti reikėtų žinoti kuo, kiek ir kada (batonas – nepilnavertis pašaras). O girdyti – niekada! Reikia žinoti, kad paukščiai į savo lizdą jaunikliams neneša vandens. Paukščiai maitina savo jauniklius tokiu racionu, kuriame vandens poreikis visada būna patenkinamas.

Išsižiojęs paukščio jauniklis laukia pašaro, o ne vandens. Paukščių trachėja atsiveria jų liežuvio pašaknyje. Įlašinus net vieną kitą vandens lašelį jam į snapą, jauniklis paukštis nebus tam "pasiruošęs" ir vanduo pateks į trachėją, plaučius bei oro maišus. Pasekmės – tai labai rimtos komplikacijos, kurių baigtis dažniausiai mirtina.

Šalies ornitologai prašo gyventojų nelįsti prie rastų lizdų, jų neapžiūrinėti, nes po tokių apžiūrinėjimų aplink lizdą lieka numinta žolė ar aplaužytos šakos. Toks lizdas lengvai pastebimas plėšrūnams ir dėl to neretai jų būna sunaikinamas (nepriklausomai nuo to, kas jame – jaunikliai ar dar tik kiaušiniai). Jei kai kurie strazdai, žuvėdros neprašyta svečia nuo savo lizdų gena išmatų „lietumi“, tai pelėdos, plėšrieji paukščiai, gindami savo lizdą kartais atakuoja net jį bandantį apžiūrėti žmogų ir gali gana rimtai sužaloti savo aštriais nagais.

LGGD Laukinių gyvūnų reabilitacijos skyrius dirba be išeiginių, konsultacijas bei pagalbą suteikia Kaune, tel. 8-37-363333.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją