„Sprendimas buvo žinomas. Ne todėl, kad aš po palme gulėjau, jis buvo priimtas labai seniai, apie kovo mėnesį, todėl mums tai nebuvo naujiena", - neigiamą Europos Komisijos sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje, kuris buvo oficialiai paskelbtas jam atostogaujant, vertino premjeras.
Anot jo, telieka tik apgailestauti, kad Lietuva buvo taip įvertinta, bet „yra tam tikri vertinimo kriterijai šalia oficialių kriterijų".
„Manau, Lietuva pagyvens dar su gimtuoju litu, ir tai nėra blogai", - teigė A.Brazauskas, šį kartą apklausas, rodančias, kad apie pusė Lietuvos gyventojų nepalaiko nacionalinės valiutos pakeitimo, panaudojęs kitaip nei prieš EK sprendimą: esą išties labai daug gyventojų euro įvedimo nepalaiko.
Bet kokiu atveju, anot premjero, Lietuva tarp dešimties naujųjų ES valstybių narių yra antroje vietoje.
„Jei kas nors kėlė klausimą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe, tai reikia nepasitikėti dar aštuonių valstybių premjerais. Ir mes galėjome tylėti, nekelti šito klausimo, nenaudoti leistinų metodų valdyti finansinę situaciją", - teigė A.Brazauskas.
Anot jo, Lietuva būtų galėjusi įsivesti eurą nuo 2007 metų, jei Vyriausybė nevykdytų savo programos.
O ten numatyta, jog iki 2008 metų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje turi padidėti iki 1800 litų, minimali mėnesio alga iki 800 litų per mėnesį, vidutinė senatvės pensija būtų ne mažesnė kaip 650 litų per mėnesį.
„Atsidūrėme tarp žirklių. Iš vienos pusės esame numatę programą su didelėmis pretenzijomis. Infliaciją administracine tvarka galėjome reguliuoti, be jokių abejonių, bet tai būtų reguliavimas žmonių sąskaita", - kalbėjo premjeras.
D.Grybauskaitė: nereikia paleisti infliacijos vadelių
A.Brazauskas pirmadienį priėmė už finansinį programavimą ir biudžetą atsakingą Europos Komisijos narę Dalią Grybauskaitę, iš jos teigė priekaištų dėl Vyriausybės veiksmų siekiant įsivesti eurą nesulaukęs.
„Lietuvos Vyriausybė turi apsispręsti, apskaičiuoti su centriniu banku, įvertinti realias galimybes įvesti eurą. Ir tada turi labai aiškiai pasakyti tiek šalies viduje, nes tai būtina žinoti ir Lietuvos verslui, ir žmonėms, tiek Europos Sąjungoje", - po susitikimo su premjeru sakė D.Grybauskaitė.
Pasiruošimo eurui įvesti ciklas, anot eurokomisarės, trunka apie dvejus-dvejus su puse metų. Šiuo metu Lietuvos atsilikimas nėra didelis, tad esą galima pasinaudoti inercija ir siekti eurą įsivesti anksčiau.
„Bet, jei infliacijos vadelės bus paleistos iš viso, mažiausiai dveji su puse metų – ciklas, kad būtų pasiruošta eurui", - kalbėjo D.Grybauskaitė.
ES statistikos agentūra „Eurostat" praėjusią savaitę po Komisijos verdikto paskelbė balandžio mėnesio infliacijos duomenis ES valstybėse.
Remiantis jais, trijų stabiliausias kainas Sąjungoje turėjusių šalių infliacijos vidurkis plius 1,5 procentinio punkto priartėjo prie Lietuvos vidutinės metinės infliacijos (abu apie 2,7 proc.).
Tačiau, pasak D.Grybauskaitės, tai nereiškia, kad Lietuva būtų atitikusi Mastrichto kriterijų, jei Komisijos vertinimas būtų buvęs paskelbtas vėliau.
„Lietuva pilnai neatitiko Mastrichto kriterijaus, jis susideda iš dviejų dalių – mėnesinio referencinio ir metinio rodiklio. Lietuvos mėnesinis referentinis rodiklis išliko toks pats – 2,7 proc., tiesiog pablogėjo Europoje, priartėjo prie Lietuvos „blogo" skaičiaus", - teigė eurokomisarė.
Anot jos, tuo tarpu metinė infliacija Lietuvoje pablogėjo – nuo 3,1 proc. kilo iki 3,4 proc.
