Jame taip pat buvo pažymėta, kad pernelyg ankstyvas įsijungimas į euro zoną gali sukliudyti ekonominiams konvergencijos procesams, o pati šalių narių ekonominė konvergencija nėra pakankama, kad būtų leista euro zonai staigiai išsiplėsti.
Be to, per ankstyvas euro įvedimas esą gali iškreipti valiutų keitimo kursus, sulėtinti einamosios sąskaitos deficito subalansavimą ir taip apsunkinti ekonominį reguliavimą.
„Visi kriterijai turi būti įvykdyti prieš įsivedant eurą, ir iš septynių antrajame valiutų kurso mechanizme dalyvaujančių valstybių – Estijos, Latvijos, Slovėnijos, Slovakijos, Lietuvos, Maltos ir Kipro – tik Slovėnija atitinka visus kriterijus", - buvo rašoma ankstesniame pranešimo projekte.
Šis projektas gegužės pradžioje jau buvo sulaukęs 78 pataisų, kurių kai kurios leido tikėtis kompromiso Lietuvos atžvilgiu. Europarlamentarė iš Lietuvos Ona Juknevičienė pasiūlė šalia Slovėnijos įrašyti ir Lietuvos vardą, bei pažymėti, kad „Lietuva, kurios ekonomika ne mažiau kaip šešerius pastaruosius metus sparčiai augo ir kuri išlaikė kainų stabilumą, yra pasirengusi tapti euro zonos nare".
Šiame paragrafe Lietuvos, kaip realios kandidatės įsivesti eurą vardą siūlė įrašyti ir Lietuvos europarlamentarai Šarūnas Birutis, Danutė Budreikaitė, Arūnas Degutis, Vincas Justas Paleckis, taip pat parlamentarai iš Nyderlandų, Vengrijos, Prancūzijos.
Tačiau, pasak EP spaudos tarnybos, pirmadienį posėdžiavęs komitetas nepritarė europarlamentarų D.Budreikaitės, O.Juknevičienės, Š.Biručio, A.Degučio bei J.Paleckio teiktoms pataisoms, kuriomis siekta paversti ataskaitą palankesne Lietuvos narystei euro zonoje.
Deputatai patvirtino keletą kitos Lietuvos deputatės M.Starkevičiūtės pateiktų pataisų. Vienoje jų raginama vertinti naujų šalių pasirengimą euro įvedimui remiantis tais pačiais kriterijais, kurie taikyti anksčiau, kad būtų užtikrintas tęstinumas ir ES šalių lygybė.
Kita pataisa iš sakinio „Komisija raginama naudoti bendrus ir griežtus kriterijus vertindama ekonominius ir fiskalinius duomenis“ išbrauktas žodis „griežtus“.
Taip pat, pritarus M.Starkevičiūtės pasiūlymui, pranešime pripažįstama, kad kainų suartėjimo su ES lygiu procesas gali lemti infliacijos pokyčius sparčiai augančiose ekonomikose, ir tas efektas gali būti trumpalaikis.
Iš pranešimo išbrauktos nuorodos į konkrečias valstybes, įskaitant ir Slovėniją, bei pripažįstama, kad kai kurios valstybės narės padėjo tvirtą pagrindą sparčiam euro įvedimui, užtikrindamos ilgalaikį fiskalinį stabilumą.
Tačiau, pasak EP spaudos tarnybos, tačiau dauguma komiteto narių buvo linkę pritarti Slovėnijos prisijungimui prie euro zonos kitąmet.
Tuo tarpu Lietuvai jie siūlė palūkėti, remdamiesi formaliu infliacijos kriterijumi. Komiteto patvirtintame ataskaitos variante teigiama, jog, „norint prisijungti prie euro zonos, reikia visiškai įvykdyti Mastrichto kriterijus“.
Komentuodamas pranešimą, komiteto pranešėjas W.Langenas teigė, kad Lietuvos atveju teks spręsti, ar infliacijos kriterijaus viršijimas buvo tik trumpalaikio pobūdžio, ar veiksniai, dėl kurių ir vėlesniais metais galima tikėtis nuolatinio infliacijos kriterijaus viršijimo, darė ilgalaikį poveikį.
„Lietuva dėjo dideles pastangas įvykdyti konvergencijos programas ir Mastrichto sutarties sąlygas. Į tai reikia deramai atsižvelgti. Tačiau jei dėl struktūrinių vėlavimų infliacijos lygio viršijimo galima tikėtis ir vėlesniais metais - abiejų atominės elektrinės blokų uždarymas Ignalinoje ir su tuo susijęs nuolatinis energijos kainų didėjimas - tuomet Lietuvai nederėtų taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos“, - kalbėjo W.Langenas.
Šis pranešimas toliau bus svarstomas gegužės 31 diena Europarlamento plenariniame posėdyje, likus porai savaičių iki ES Tarybos sprendimo.
Europos bendrijos steigimo sutartis numato, kad Europos Komisija ir Europos centrinis bankas (ECB) praneša ES Tarybai apie valstybių narių pažangą, vykdant įsipareigojimus Ekonominei ir pinigų sąjungai sukurti. Pranešime nagrinėjama, kaip valstybė narė atitinka infliacijos lygio, finansinės padėties tvarumo, ilgalaikių palūkanų normų, valiutos stabilumo kriterijus.
Komisija konvergencijos ataskaitą dėl Lietuvos ir Slovėnijos prisijungimo prie euro zonos svarstys antradienį popiet Strasbūre, apie 17 val. Lietuvos laiku Komisijos verdiktas taps žinomas ir visuomenei.
Tačiau jau prieš savaitę finansų naujienų agentūra „Bloomberg" pranešė, jog Komisijos raporto juodraštyje kelias Lietuvai įsijungti į euro zoną užkertamas, nes ji neatitinka kainų stabilumo – infliacijos – kriterijaus.
Jei tai pasitvirtins antradienį, Lietuva bus pirmoji šalis ES, kurios siekį įsivesti eurą numatytu laiku Komisija atmes.
Komisija pranešimą pateiks ES Tarybai. Ši, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, po svarstymo valstybių ar vyriausybių vadovų sudėties Taryboje, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma spręs dėl leidimo Lietuvai įsivesti eurą.
Europos Parlamento balsas šiuo atveju bus tik konsultacinis, ir abejojama, ar jis, būdamas teigiamas ar neigiamas, padarys įtakos ES Tarybos sprendimui.
