Naujausi kompiuteriniai tomografai gali „pjaustyti“ 64 sluoksniais. Kuo šių sluoksnių daugiau, tuo geriau fiksuojami judančių organų, pirmiausia širdies, vaizdai. 64 pjūvių vaizdas aiškiai parodo, kokia širdies vainikinių arterijų, kurių nepralaidumas sukelia miokardo infarktą, padėtis, kokia širdies ertmių, kur formuojasi trombai, būklė, kaip juda širdies sienelės. Lietuvoje iki šiol tokios įrangos nebuvo, bet šiemet galbūt sulauksime. VUSK Radiologijos centro direktorius docentas Algirdas Edvardas Tamošiūnas tikisi, kad pirmas šalyje 64 pjūvių kompiuterinis tomografas Santariškes pasieks šį rudenį.
Magnetinio rezonanso tyrimų Lietuvoje mažiau
Tiriant kompiuterinės tomografijos būdu pacientas yra veikiamas jonizuojančios spinduliuotės, darančios organizmui kancerogeninį poveikį. Nuo didelės spindulių dozės galima susirgti spinduline liga, apšvitos poveikis ypač kenksmingas jauniems vyrams ir moterims, turintiems produktyvaus liaukinio audinio. Dabar Vakarų šalyse ypač pabrėžiamas siekis išvengti žalingos apšvitos. Taigi daug palankesnis tyrimas magnetinio rezonanso būdu, kai magnetinio lauko pakitimai nedaro organizmui pašalinio poveikio.
Deja, dėl aparatūros ir specialistų stygiaus šių tyrimų Lietuvoje atliekama dešimtis kartų mažiau nei daugelyje Vakarų valstybių. Magnetinio rezonanso aparatai šiandien yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o galingiausi – 1,5 teslos – Vilniuje ir Klaipėdoje. Vis dėlto mūsiškių įrenginių galingumas palyginti mažas, tad jais negalima ištirti greitai judančių organų. Pasaulinius standartus atitinkančios modernios magnetinio rezonanso aparatūros įsigyti numatoma tik VUSK. Anot A. E. Tamošiūno, tokiu tobulesniu aparatu bus galima kokybiškiau ištirti širdies darbą, rankų bei kojų kraujagysles.
Svarbu, kam prioritetas
Taigi bent šios klinikos galės pasigirti modernia magnetino rezonanso ir kompiuterinės tomografijos diagnostika, o pacientai maksimaliai išvengs diskomforto ir komplikacijų. Apskritai pasaulyje diagnostinės aparatūros atnaujinimas vyksta nuolat, kas 3–5 metus. Tačiau Santariškių ultragarsinės diagnostikos įranga dirba jau 10 metų. Pasak A. E. Tamošiūno, ypač pasenę vidaus organų, skydliaukės, kraujagyslių tyrimams skirti aparatai.
Santariškių gama kameros, kuria atliekami radionuklidiniai onkologinių susirgimų tyrimai, amžius – apie 20 metų, tad šių tyrimų būdas jau visiškai pasenęs. „Realiai Lietuvoje šiandien veikia 3 gama kameros, iš kurių tik viena, esanti KMUK, atitinka europinius standartus, bet ir ji dabar sugedusi“, – sakė KMUK Radiologijos klinikos direktorius docentas Algirdas Basevičius. Vadovas pripažįsta, kad jų klinika modernia įranga negali pasigirti ir nesitiki greitai įsigyti naujų aparatų, tad norėtųsi bent renovuoti esamą įrangą.
„Turime tik 1 teslos galingumo magnetinį rezonansą – jis neišsprendžia daugelio diagnostinių problemų. Jį norėtume renovuoti iki 1,5 teslos, tada galvotume apie 3 teslų galingumo įrangą, kuri užsienyje daug kur naudojama“, – sakė A. Basevičius.
Kai kurie modernūs tyrimai Lietuvoje visai neprieinami. Pavyzdžiui, neatliekamas šiandien vienas moderniausių ir jautriausių – kombinuotas tyrimas, kur kompiuterinė tomografija derinama su pozitronų emisijos tomografija. Tik šis tyrimas išaiškina navikinio proceso gyvybingumą – tiksliai parodo, gyvas ar negyvas audinys, ar nėra labai smulkių navikinių židinių, nematomų kitais tyrimo metodais.
„Būna, jog atlikus visus Lietuvoje įmanomus tyrimus, jų vis tiek nepakanka, kad pasakytum, ar navikas piktybinis, ar gerybinis. Tokiais atvejais pagelbėtų pozitronų emisijos tomografija“, – pasakojo docentas A. Basevičius. Arčiausia tokiu būdu išsitirti galima Lenkijoje. Tačiau tik pavieniai Lietuvos pacientai vyksta tirtis į užsienį, nes tokia diagnostika yra labai brangi. Pozitronų emisiniam tomografui reikia net atskiro pastato, o kartu su aparatūra viskas kainuotų apie 20 mln. Lt.
Žinoma, tokios diagnostikos labai norėtų Vilniaus universiteto Onkologijos institutas ir KMUK, tačiau tai sunkiai įmanoma esant dabartiniam sveikatos apsaugos finansavimui. „Suprantame, kad Lietuvai ši technologija kol kas yra per brangi. Kita vertus, juk randama lėšų finansuoti įvairius prabangos projektus. Šalies pasirinkimas, ar ji daugiau investuos į sveikatos apsaugą, ar į kitų sričių projektus“, – sakė A. E. Tamošiūnas.
Būklė – prasta
„Žinant, kokie tyrimai šalyje dabar atliekami ir kokių reikia, Lietuvos radiologijos būklę vertinu kaip prastą“, – apibendrino A. Basevičius, kuris yra ir Radiologinės pagalbos optimizavimo Lietuvoje komisijos pirmininkas. Anot jo, blogiausia šiandien yra branduolinės medicinos technikos, kitaip tariant, gama kamerose atliekamos radionuklidinės diagnostikos padėtis. „Lietuvoje turėtų būti pastatyta ne mažiau nei 10 vadinamųjų gama kamerų, kur daromi izotopiniai tyrimai. Be to, mums būtinai reikia daugiau 1,5 teslos galingumo magnetinio rezonanso įrangos, kuria būtų galima atlikti įvairesnių tyrimų, tam tikra prasme atstojančių visai šalyje neatliekamą pozitronų emisinę tomografiją, ir daugiau šešiolikos sluoksnių kompiuterinių tomografų“, – teigė A. Basevičius.
Jo vadovaujamos komisijos paruoštas radiologinės pagalbos optimizavimo projektas penkeriems metams dabar svarstomas Sveikatos apsaugos ministerijoje. Radiologų nuomone, norint palaikyti dabartinį tyrimų lygį ir pamažu jį kelti iki europinio, šiemet reikėtų 60 mln. Lt, kitais metais – apie 50 mln. Lt, 2008-aisiais – apie 30 mln. Lt. „Tiek pinigų ministerija tikrai neturės. Mes pagrindžiame, kam jų reikia, – sakė A. Basevičius. – Naujai įrangai didžiausios ligoninės užsidirba ir pačios, tačiau rajonų ligoninės be finansavimo iš optimizavimo programos neįsigis net rentgeno aparatų, – juk palyginti neblogas dviejų darbo vietų rentgeno aparatas kainuoja apie 200 tūkst. Lt. Tad pirmiausia stengiamės aprūpinti rajonų įstaigas, o apie stambiąsias galvosime tik tada, kai bus sutvarkyta visa kita“.
2004 ir 2005 m. šiai radiologinei programai buvo skirta po 2 mln. Lt, 2006 m. – jau 3 mln. Lt. Tačiau, pasak A.Basevičiaus, šiemet buvo gauti net 27 ligoninių prašymai įsigyti aparatūros. Skyrus lėšas kompiuteriniam tomografui įsigyti, viena ligoninė „suvalgytų“ visų pinigus. „Tad mes pasirinkome kitą variantą – keletui ligoninių skyrėme vienkartines išmokas parengiamiesiems darbams kompiuteriniam tomografui įsigyti, o kitas lėšas paskirstėme įstaigoms, kurioms labiausiai reikia naujos diagnostinės aparatūros“, – teigė Radiologinės pagalbos optimizavimo komisijos pirmininkas.
