„Bet kokius gyvūnus laikant koncentruotai, nenatūraliomis sąlygomis visuomet iškyla rimtų problemų ir tai – seniai visiems žinoma“, - pabrėžė Gyvūnų globos draugijos pirmininkas. Ne be reikalo paukščių, gyvulių augintojams rekomenduojama atsižvelgti į natūralias jų gyvenimo sąlygas. Nors tai susiję su papildomomis išlaidomis, patirtis rodo, jog nepaisyti gamtos - pavojinga.
Pigios vištienos kaina – paukščių gripas
Mokslininkai pabrėžia, jog žmonės paukščius laikė nuo pat civilizacijos pradžios, tačiau kol paukštininkystės ūkiai netapo modernūs, kol sparnuočiai nebuvo auginami dideliais kiekiais, paukščių gripo viruso atmaina nebuvo išsivysčiusi.
Otavos universiteto (Kanada) virusologo Earlo Browo nuomone, žmogaus sukurta paukščiams mirtina gripo viruso atmaina pirmiausiai - 1878 metais - išplito pramoninėje Italijos paukštininkystėje. Ypač patogeniško viruso H5N1 atmaina kilusi iš kamieno, kuris pirmą kartą pasireiškė 1959 metais Škotijoje.
Paukščius auginant koncentruotai, ankštai, mirtina liga greitai plito per tiesioginį jų kontaktą, išmatas ir viruso letaliniai kamienai galėjo evoliucionuoti.
Mokslininkai negali paaiškinti kodėl, tačiau kažkokiu būdu pirmiausiai Škotijoje pasireiškęs paukščių gripo virusas pasirodė ir daugiau kaip dešimtmetį siautėja Kinijoje.
Anot mokslininkų, iš vakarų į Aziją persikėlusi industrinė paukštininkystė per kelis praėjusius dešimtmečius užėmė smulkių asmeninių paukščių pulkų vietą. Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Grain“ duomenimis, per pastaruosius 30 metų vištienos produkcijos gamyba Pietryčių Azijoje padidėjo 8 kartus iki 2,7 mln. tonų per metus.
Vien kinai kasmet pagamina apie 10 mln. tonų vištienos. Kai kuriuose Kinijos paukštienos fabrikuose vienu metu auginama 5 mlrd. vištų. Tailando pramonės milžinė įmonė „Charoen Pokphand Group“, užimanti didžiulę dalį paukštienos produkcijos rinkos Tailande, Kinijoje, Indonezijoje, Kambodžoje, Vietname ir Turkijoje, vien per 2003 metus eksportavo apie 270 mln. vištų.
Nuo tų metų dėl paukščių gripo „Pasaulio virtuve“ vadinama įmonė patyrė didžiulius nuostolius. „Nors ji sąžiningai stengėsi „apsivalyti“ nuo paukščių gripo, deja, žala jau padaryta“, - pabrėžia Floridos Universiteto (JAV) paukščių virusologas Gary Butcheris.
Sergančius paukščius pirko vargšai
Anot mokslininkų, nusiaubiantį efektą paukščių gripo virusas sukėlė iš „gyvos mėsos“ fabrikų persimetęs į varguolių ūkius.
„Asmeniniuose ūkiuose dažna šeima paukščius vertina kaip didžiausią šeimos turtą, nevalgo kol nesuserga ar nenugaišta nuo senatvės. Dėl paukščių gripo patirti nuostoliai tokiems žmonėms nesuskaičiuojami, o valstybių kompensacijos – juokingos. Nuo tada, kai Tailande pasireiškė ir išplito paukščių gripas, ūkininkams siūloma kompensacija yra vieno trečdalio paukščio vertės“, - pažymi problemos tyrinėtojai.
Nenorėdami prarasti investuoto turto, kai kurie ūkininkai neteisėtai prekiauja sergančiais paukščiais per valstybių sienas. Nigerijoje naikinti planuotas virusu infekuotas vištas varguoliai parduodavo dar didesniems vargšams, kuriems visai įprasta valgyti sergančius ar nugaišusius paukščius. Taip sparnuočiai, o kartu ir paukščių virusas persimesdavo į kitus kaimus ir valstybes.
Virusas plito palei geležinkelius, o ne paukščių migracijos taku
Kai kurie mokslininkai dėl nepaliaujamo paukščių gripo plitimo kaltina migruojančius laukinius paukščius. Tačiau Honkongo gamtosaugininkas ir paukščių ekspertas Martinas Williamas tvirtina, kad laukiniai sparnuočiai dažniau yra šio viruso aukos nei platintojai.
Manoma, jog dėl paukščių gripo protrūkių komerciniuose paukštynuose praėjusį pavasarį prie Qinghai ežero vakarų Kinijoje nugaišo apie 5000 laukinių paukščių. „Virusas, kuris dabar aptiktas Turkijoje ir Nigerijoje, iš esmės identiškas Qinghai ežero viruso atmainai“, - pažymi mokslininkai.
Globalinį gamtosaugininkų aljansą „Birdlife International“ atstovaujantis Richardas Thomas atmeta versiją, kad nuo Qinghai ežero iki Rusijos ir dar toliau paukščių gripo virusą platino laukiniai sparnuočiai.
Daktaras ir jo bendraminčiai pabrėžia, jog liga iki pietinio Sibiro išplito vasarą - tuo metu, kai laukiniai paukščiai nemigruoja. Be to, paukščių gripas slinko iš Rytų į Vakarus, palei geležinkelius, kelius ir tarptautines sienas – o ne pagal paukščių migracijos takus.
Pavojingiausia nelegali prekyba
Vis dėlto, 13115 laukinius paukščius ištyrę JAV Nacionalinės mokslų akademijos mokslininkai padarė išvadą, jog migruojantys sparnuočiai gali pernešti H5N1 virusą dideliais atstumais. Tyrimai parodė, kad iš visų tirtų paukščių šešios paukščių gripo virusu infekuotos Kinijos antys anksčiau buvo užsikrėtusios mažiau virulentiška H5 viruso atmaina ir prieš apkrečiant jas H5N1 turėjo dalinį imunitetą viruso atmainai.
„Vis dėlto, globalinė ir dažnai nelegali prekyba naminiais paukščiais turi žymiai didesnį vaidmenį platinant šį virusą“, - pripažino JAV Nacionalinės mokslų akademijos nariai. Jų nuomonę patvirtino ir Nigerijos valdžia, atsekusi, kad į jų šalį užkratas atkeliavo nelegaliai importuojant vienadienius viščiukus.
Nelegalus kovoms skirtų gaidžių importas iš Tailando 2005 metų rudenį išplatino virusą Malaizijoje. Mokslininkai neatmeta galimybės, jog nuo Qinghai ežero į Rusiją ir Kazachstaną H5N1 plito taip pat prekiaujant užkrėstais naminiais paukščiais. 2004 metais iš „C.P. Group“ Ukraina importavo 12 mln. gyvų sparnuočių.
„Jeigu paukščių gripo virusas atkeliaus į JAV, vieninteliai didžiausią riziką užsikrėsti H5N1 virusu per migruojančius laukinius paukščius, turės pusiau laisvėje auginami naminiai paukščiai, dažniausiai parduodami kaip sveikesnis maistas. Tai bus didžiulis smūgis Amerikos visuomenei“, - pabrėžė Minesotos Universiteto (JAV) epidemiologas Michaelis Osterholmas.
Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininko nuomone, Lietuvai paukščių gripui pavyksta atsispirti dėl griežtos Valstybinės veterinarijos tarnybos politikos ir ypač – dėl neaiškios kilmės gyvūnų bei produktų importo kontrolės.
