Mokslininkas teigia, kad šis tyrimas padvigubino apie paukščių gripo virusus turimos informacijos kiekį: „Pateikiame ataskaitą apie 2169 naujus paukščių gripo genus ir 169 pilnus genomus“.
Nors naujos genetinės informacijos neįmanoma tiesiogiai pritaikyti siekiant užkirsti kelią tolimesniam paukščių gripo plitimui, tačiau mokslininkai džiaugiasi daugiau sužinoję apie šių virusų veikimą bei tai, kaip jie sąveikauja su žmonių ląstelėmis.
„Kuo daugiau sužinosime apie virusų veikimą, tuo greičiau išsiaiškinsime kaip juos užblokuoti, o užsikrėtimo atveju - kaip gydyti infekciją“, - sako C.W.Naeve‘as.
Mokslininkai atlikdami tyrimus naudojosi vadinamuoju „proteotipiniu“ metodu, kai ieškoma proteinų skirtumų, ypač pakitimų proteinus sudarančių amino rūgščių sekoje. Buvo išskirtas ypatingas proteino variantas NS1, kuris gali leisti paukščių virusui pulti žmogaus proteinus. Nustatyta, kad NS1 proteinai aiškiai skiriasi nuo mirtino H5N1 viruso.
„Šis atradimas atskleidžia visiškai naujus būdus, kaip paukščių gripo virusas gali sąveikauti su užkrėstojo ląstelių proteinais, o šie proteinai gali pasitarnauti antivirusinei terapijai“, - rašoma žurnale „Science“.
Tyrimo autoriai pateikia kelias tikrintinas hipotezes ir tikis, kad tuo susidomės kiti mokslo bendruomenės atstovai.
Paukščių gripo viruso atmaina H5N1 jau nusinešė apie 80 žmonių gyvybes visame pasaulyje, tačiau daugiausiai atvejų užfiksuota Azijos šalyje. Neseniai protrūkis užfiksuotas Turkijoje – ši liga jau diagnozuota 21 žmogui, keturi vaikai mirė. Ekspertai baiminasi, kad paukščių gripo virusui mutavus, liga gali persiduoti iš žmogaus žmogui, o tai sukeltų epidemiją ir nusineštų daug gyvybių.
