Susitikime antradienį apsispręsta, kad Vilniui ir šaliai pakanka 20 tūkst. vietų sporto ir kultūros renginiams tinkamo stadiono, o jį reikėtų pastatyti iki 2009 metų - Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus, dainų šventės, planuojamo Europos jaunių futbolo čempionato ir kitų didelio masto renginių.
"Žalgirio" stadiono savininkai reikalauja už stadiono statybas (be bėgimo takelių) ir išlaikymą leisti jiems beveik 100 tūkst. kvadratinių metrų teritorijoje aplink stadioną plėsti komercinės paskirties objektus.
"Norėtume suvienyti abudu projektus: Šeškinės stadiono teritorija galėtų būti plėtojama kaip treniruočių stadionai, kitokios paskirties objektai - biurai ar komercinės patalpos - ir būtent gautos lėšos leistų kompensuoti savininkams "Žalgirio" stadiono investicijas ir sumažinti prekybos plotus šalia "Žalgirio" stadiono", - siūlė A.Zuokas.
Skaičiuojama, kad įrengti vieną stadioną atsieis daugiau kaip 100-120 mln. litų, ir jų įrengimui tikrai prireiktų valstybės subsidijų, taip pat būtų naudojamos investuotojų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.
"Mūsų tikslas yra - statant "Žalgirio" stadioną bei plėtojant teritorijas ant Šeškinės kalno rasti tokius būdus, kad savivaldybės arba valstybės lėšų reikėtų kuo mažiau, arba visai nereikėtų. Tačiau, be abejo, savininkai keltų natūralų subsidijavimo klausimą. Stadionų subsidijavimas, be abejo, būtų neišvengiamas", - kalbėjo A.Zuokas.
Pasak jo, po gegužės 1 dienos ekspertų planuojamų pateikti išvadų bus pradėtos derybos su investuotojais.
"Šiandien mes negalime šimtu procentų pasakyti, kad pasiūlymai, kuriuos vyriausybė ir meras išsakė, bus priimtini investuotojui. Tam tikra ekonominė logika turi būti, nes pastatyti stadioną yra viena, o išlaikyti - visai kas kita", - po susitikimo su Premjeru kalbėjo Lietuvos futbolo federacijos prezidentas ir Ūkio banko tarybos pirmininkas Liutauras Varanavičius.
Jo tvirtinimu, futbolo federacija vienareikšmiškai yra už "Žalgirio" stadiono rekonstravimą, įrengiant tik futbolo stadioną be lengvosios atletikos bėgimo takelių.
"Mes pasakėme, kad, jei stadionas bus su bėgimo takais, be dotacijų jis neišgyvens, tai premjero buvo pasakyta, kad ieškosime būdų, kaip spręsti šitą situaciją. Suprantama, kad dotacijos turi būti", - sakė L.Varanavičius.
Pasak A.Zuoko, jei viskas vyktų sklandžiai, nacionalinės svarbos stadiono statybos galėtų prasidėti 2006 metais vasarą ir iki 2009 metų jas užbaigti tikrai realu.
Dabar "Žalgirio" stadiono rekonstrukcijos darbų sutartis pasirašyta su nekilnojamojo turto plėtros bendrove "Realtus". Pasak L.Varanavičiaus, vėliau bus skelbiami papildomi statybos darbų konkursai.
"Žalgirio" stadionas priklauso Šveicarijos įmonei "Cofis Compagnie Fiduciaire". Manoma, kad ši veikia kaip Lietuvos "Ūkio banko investicinės grupės" (ŪBIG) patikėtinė.
ŪBIG yra finansinis partneris įgyvendinant bendrą "Žalgirio" stadiono ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projektą.