Dvišalė mišri komisija, kurios tikslas įgyvendinti valstybės susitarimus su Šventuoju Sostu, nagrinėjo dvasininkų siūlymą, kad būsimi gydytojai akušeriai ginekologai turėtų teisę dėl moralinių nuostatų ar religinių įsitikinimų atsisakyti mokytis atlikti kai kurias procedūras, numatytas rezidentūros programose. Šiuo atveju buvo kalbama apie abortus.
Nors gydytojas realiai Lietuvoje tokią teisę turi, anot dvasininkų, ir savarankiškam darbui besiruošiantis rezidentas neturėtų būti verčiamas daryti to, kas prieštarauja jo įsitikinimams.
Kaip DELFI pasakojo sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė, posėdyje dalyvavo premjeras Andrius Kubilius, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Teisingumo ministerijos atstovai.
„Mes diskutavome pakankamai giliai. Mat šiame kontekste susiduriame su dviem šios problemos pusėmis. Viena vertus, tai skamba pakankamai humaniškai – žmogus turi turėti sąžinės laisvę, galimybę apsispręsti, ką jam daryti ir ko nedaryti, juolab kad kalbame apie gyvybės nutraukimą.
Antra medalio pusė yra ta, kad gydytojas gyvenime gali atsidurti labai įvairiose situacijose. Jis gali būti vienas su paciente, kuriai pagal medicinines indikacijas, sveikatos būklę būtina tuoj pat nutraukti nėštumą, nes iškilo grėsmė jos gyvybei. Taigi tenka spręsti problemą – kaip išmokyti studentą atlikti šią procedūrą ir nepažeisti jo įsitikinimų, kad visgi atsidūręs tam tikroje situacijoje jis galėtų padaryti abortą“, - pasakojo SAM atstovė.
Akušerių ginekologų etikos kodekse yra nuostata apie tai, kad jeigu gydytojas dėl savo sąžinės, įsitikinimų ar tikėjimo nenori daryti šios procedūros, jis gali atsisakyti. Anot J. Kumpienės, tokių gydytojų, kurie pacientę siunčia pas kolegą, iš tiesų yra. Tačiau Bažnyčios atstovai nesutinka, kad ši nuostata būtų užfiksuota tik etikos kodekse.
„Jie nori, kad tai atsispindėtų įstatyme, nes galbūt mūsų visuomenė dar nėra tokia brandi, jog etikos kodeksas būtų pakankamai solidus dokumentas, kurio pagrindu konkrečiam žmogui būtų galima priimti atitinkamus sprendimus.
Mes suprantame, kad suderinti įstatymą nebus lengva, tačiau posėdyje visgi buvo priimtas toks sprendimas ir iš Vyriausybės mes gausime pavedimą inicijuoti įstatymo pataisą. Derinimo eigoje matysis, kokie keblumai ir problemos kyla. Juk studentas visgi turi įgyti įgūdžių tam atvejui, jei jis rajone bus vienintelis gydytojas, galintis išgelbėti moters gyvybę nutraukdamas pavojingą nėštumą. Jei jis nemokės to daryti, bus prarastos ne viena, o netgi dvi gyvybės“, - svarstė viceministrė.
Todėl specialistai nelinkę palaikyti dvasininkų siūlymo šio „amato“ studentus mokyti tik teoriškai. Anot J. Kumpienės, vienas iš galimų variantų – kad studentas mokytųsi nutraukti vadinamąjį negimdinį nėštumą, kai šis nesivysto ir jį vis tiek būtina nutraukti. Tokiu atveju studentas neprisiliestų prie aborto, kurį moteris pasirinko savo noru.
Gydytojų teisė pasirinkti, ar jie nori atlikti abortą, įstatymais įtvirtinta ir kai kuriose kitose Europos valstybėse – Prancūzijoje, Danijoje, Vengrijoje, Latvijoje, o Jungtinėje Karalystėje net ir rezidentai turi teisę susipažinti su abortu tik teoriškai. Tuo tarpu Čekijoje šį apsisprendimą, kaip ir Lietuvoje, reguliuoja tik etikos kodeksas.
Visose šalyse apsisprendimo teisė negalioja tais atvejais, jei abortas būtinas. Su šia nuostata, anot V. Kumpienės, sutiktų ir mūsų Bažnyčios hierarchai.
