Frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas Laimontas Dinius sako, jog minimi siūlymai dar nėra galutiniai, tačiau galutinai juos išdiskutavus turėtų būti pristatyti visuomenei ir Vyriausybei, kurioje „vienalietuviai“ savo atstovo neturi.
Premjeras A. Kubilius savo ruožtu alternatyvų krizės įveikimo planą įvertino kiek skeptiškai: „Na, aš nežinau to jų plano, įteikė mums čia kažkokią kopiją, bet manau, kad daug dalykų yra nelabai racionalūs. Iš tiesų tai, kad mums pavyko išsaugoti viešuosius finansus stabilius, turint mintyse vis gerėjančius skolintis – tai rodo, kad mūsų politika buvo iki šiol teisinga, mes ją ir toliau tęsim“, - sakė A. Kubilius.
Siūlo grįžti prie buvusių mokesčių
G. Vagnoriaus ir „vienalietuvių“ pateiktame projekte siūloma nuo 21 proc. iki 19 proc. sumažinti PVM, o ateityje tarifą palikti ties 16-18 proc. riba, bet tuo pat metu įvesti nekilnojamojo turto mokestį. Nekilnojamojo turto mokestis, pagal pateiktą projektą, neturėtų viršyti 0,45 proc. turto mokestinės vertės, tačiau jis turėtų būti derinamas su laipsnišku PVM mažinimu ir neturėtų slėgti socialiai remtinų šeimų.
Alternatyviame plane siūloma neapmokestinti nepramoginės kultūros, meno, sporto, mokslo, knygų leidybos ir žiniasklaidos produkcijos, išskyrus komercinę reklamą.
„Vienalietuviai“ su G. Vagnoriumi taip pat ragina neapmokestinti į darbo vietų kūrimą investuojamo pelno (o vėliau norėtų, kad nebūtų apmokestinamas ir visas investuojamas pelnas), atsisakyti dvigubo dividendų apmokestinimo, sumažinti mokesčius dirbantiems pagal verslo liudijimus, atsisakyti nenuolatinių pajamų apmokestinimo privalomuoju sveikatos draudimu, pradėti įgyvendinti savanorišką sveikatos draudimą.
„Būtina kuo skubiau kreiptis į tarptautinius finansinius donorus – TVF, ES ir kitas institucijas, iš kurių turime teisę gauti palankią finansinę paramą. Lėšos būtų panaudotos brangioms iždo paskoloms „perdengti“, šalies finansų rinkai stiprinti ir atsargos fondui sukurti, taip pat laikinam biudžetinių lėšų trūkumui padengti“, - rašoma A. Kubiliui įteiktame plano projekte.
Anot jo, tarptautine finansine parama būtų galima sumažinti biudžeto skolų aptarnavimo išlaidas beveik 500 mln. Lt, būtų atnaujinamos verslo kreditavimo sąlygos, išjudinta nekilnojamojo turto ir statybų rinka.
Alternatyvus krizės įveikimo planas pasižymi ir tuo, kad jame siūloma ekonominėmis priemonėmis skatinti šalyje veikiančius užsienio bankus nemažinti paskolų portfelių, o tiems, kurie juos mažina – neskirti ES ir kitų lėšų, kurios per vidaus bankus perskirstomos įvairioms paramos programoms.
Tarp siūlymų, minimas ir valstybinio pašto banko kūrimas kreditinio kapitalo kaupimui, likusių privatizuotinų objektų pardavimas, siūloma perdrausti investicijų ir verslo garantijų bendrovės „Invega“, Žemės ūkio paskolų garantijų, Būsto rėmimo ir kitų valstybinių fondų teikiamas finansines garantijas.
Plane tikinama, kad šios priemonės 20 proc. padidins smukusias nacionalinio biudžeto įplaukas, kitais metais biudžeto deficitas esą pasieks 5 proc., o 2011 m. – 3proc.
Siūlo atsisakyti pensijų ir atlyginimų mažinimo
Alternatyvus krizės įveikimo planas apima ir rinkos gaivinimo ir verslo skatinimo priemones. Jame kalbama apie tai, kad Vyriausybė turėtų skatinti vidaus vartojimą, tad reiktų susilaikyti nuo pensijų, motinystės (tėvystės) išmokų mažinimo bei atlyginimų karpymo.
„Pertvarkant rinkos gaivinimo ir verslo plėtros rėmimo programas siūlome pirmenybę teikti kredito garantijų, draudimo įmokų ar palūkanų nuolaidų finansiniams instrumentams vengiant tiesioginio verslo, o ypač bankų (išskyrus galimo bankroto atvejus) kreditavimo“, - rašoma antikrizinio plano projekte.
Dalį tarptautinių donorų programos lėšų ( apie 1 mlrd. Lt per metus) norima skirti draudimo įmokų ir palūkanų nuolaidoms pagal ekonomikos skatinimo programas apmokėti bei galimoms valstybės garantinių sutarčių vykdymo išlaidoms dengti. Dar apie 0,5 mlrd. Lt būtų skiriama būsto paskolų atidėjimo ir naujų paskolų rėmimo galimiems nuostoliams atlyginti.
Vyriausybei nurodoma pateikti Seimui tvirtinti valstybės remiamų paskolų smulkioms ir vidutinėms įmonėms garantijų paketų limitą, kuris per metus galėtų siekti 6-9 mlrd. Lt ir neva tiesiogiai nepadidintų biudžeto deficito.
„Iš ES, TVF ir kitų finansinių institucijų gaunamus kreditinius išteklius derėtų perskirstyti tik per „Invega“ ir tuos vietos bankus, kurie įsipareigoja bent 1,5 karto daugiau nei gaunama kreditinė parama padidinti bendrą paskolų portfelį“, - rašoma plane.
Valstybei patariama padėti išlaikyti pienininkystės, baldų ir kitus jautriausius gamybos sektorius, kurie nukentėjo nuo valiutų kursų svyravimo ar rinkų susitraukimo trečiosiose šalyse. Šios produkcijos eksportui siūloma skirti apie 1 mlrd. Lt per metus.
Tarp siūlymų Vyriausybei yra Būsto renovavimo taisyklių keitimas, svarbiausių strateginių infrastruktūros projektų įgyvendinimas („Rail Baltica“, elektros jungtis su Švedija, greitkelis Šiauliai-Panevėžys).
Alternatyviame krizės įveikimo plane prisimenama ir sena Lietuvos problema – Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. G. Vagnorius su „vienalietuviais“ mano, jog Lietuva turėtų kreiptis į Europos Komisiją ir maldauti, kad elektrinės uždarymas būtų atidėtas.
Galiausiai, plane kalbama apie teisinių normų, kurios energijos tiekimo tarpininkams leidžia spekuliuoti kainomis, panaikinimą, degiųjų dujų priėmimo jūrų transportu terminalo įrengimą, Investicijų rėmimo fondo steigimą, kuris padėtų potencialiems investuotojams įveikti Lietuvos biurokratines kliūtis.
