„Kad būtų išvengta norų piktnaudžiauti ir gauti didesnes išmokas, mes sutiktume su motinystės (tėvystės) pašalpų „lubomis“. Na, tegul tai būna 3000-4000 Lt per mėnesį, tačiau labai pageidautume, kad antrais vaiko auginimo metais mamoms, turinčioms darbą bei norinčioms grįžti į darbo rinką, būtų patrauklios finansinės alternatyvos. Pavyzdžiui, jos galėtų gauti visą darbo užmokestį ir kiek mažesnę, bet pakankamai didelę pašalpos dalį“, – DELFI vieną iš siūlymų komentavo LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas Gediminas Rainys.
Seimas kitą savaitę turėtų spręsti, kiek ir kaip mažinti išmokas vaikus auginantiems tėvams.
Pramonininkai siūlytų tėvams, auginantiems du vaikus iki 20 metų, mokesčius sumažinti bent 1 proc.
Tačiau kalbant apie kitus darbuotojus, LPK norėtų, kad „Sodros“ mokesčio didinimas neužgultų darbdavių pečių.
„Jeigu būtų „Sodros“ tarifų didinimas, manytume, kad tai turėtų būti daroma darbuotojo sąskaita. Savo manymą grindžiame tuo, kad Lietuvoje darbuotojo mokamas „Sodros“ tarifas yra vienas mažiausių Europoje“, – apie siūlymą kalbėjo G. Rainys.
Vyriausybė yra prasitarusi apie ketinimus„Sodros“ tarifą didinti 2 proc. – po 1 proc. darbdaviui ir darbuotojui. Šiuo metu darbuotojai „Sodrai“ nuo savo atlyginimo sumoka 3 proc., o darbdaviai nuo jiems mokamo darbo užmokesčio – 31 proc.
Stambieji šalies verslininkai laikosi nuomonės, kad dabar NT mokesčio įvedimui yra ne laikas, nes tai dar labiau neigiamai paveiktų smunkančią ekonomiką.
„Tarsi sutikdami, kad gyventojų NT mokestis gali būti įvestas, mes tai siūlome padaryti ne anksčiau nei 2012 m. Šio mokesčio įvedimas dabar negatyviai veiktų verslą, o ekonomikos augimo laikotarpyje šis mokestis galėtų būti įvestas. Kaip žinote, dabar yra sąstingis, smukęs vartojimas, nauji būstai neperkami, todėl apmokestinti būtent šį segmentą būtų tarsi krizės pagilinimas“, – kalbėjo G. Rainys.
Kapitalas neserga
Dešimties puslapių apimties pramonininkų siūlymuose raginama aiškiai numatyti, iki kada galios 2 proc. padidintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas, kuris šiuo metu yra 21 proc., nes esą Vyriausybė buvo žadėjusi, kad šis sprendimas yra laikinas.
LPK taip pat siūlo grįžti prie 15 proc. įmonių pelno mokesčio tarifo, kuris nuo sausio padidėjo iki 20 proc.
Stambiausi verslininkai Vyriausybę ragina atsisakyti ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo mokesčio už nereguliariai gaunamas kapitalo pajamas, pavyzdžiui, dividendus, parduotą turtą.
„Juk kapitalas neserga ir šito mokesčio neturėtų būti apmokestinant kapitalo pajamas“, – siūlymą motyvavo G. Rainys.
Ne kartą pramonininkų viešai išsakyta kritika Vyriausybei dėl jos skolinimosi iš Lietuvoje veikiančių bankų įrašyta ir parengtame siūlymų pakete.
„Kaip žinote, apie dešimtadalis Lietuvoje veikiančių kredito išteklių yra nukreipta biudžeto deficitui finansuoti ir suprantama, kad jiems yra patrauklu Vyriausybei skolinti už geras palūkanas nei vertinti verslą ir jį finansuoti. Mes nenorėtume, kad Vyriausybė konkuruotų su verslu ir, pagal galimybes, būtų skolinamasi iš užsienio bankų, o vietinių bankų ištekliai būtų nukreipti verslui“, – dėstė pašnekovas.
G. Rainio žodžiais, struktūrinių fondų lėšų įsisavinime „padėtis yra nepatenkinama“.
„Patys didžiausi investiciniai projektai ir programos, tokie kaip būsto, nacionalinės svarbos sporto objektai, slėniai ir kiti visiškai nepradėti vykdyti“, – kalbėjo jis.
DELFI primena, kad vasarą Vyriausybė verslo ir profsąjungų atstovams pateikė Nacionalinio susitarimo projektą, kuris apėmė būsimus mokesčių didinimus, biudžeto išlaidų ir išmokų mažinimus ir kitus siūlomus pakeitimus.
Esą susitarus ir įgyvendinus Vyriausybės siūlymus, šalis galėtų greičiau išbristi iš ekonominės krizės, būtų subalansuoti jos finansai ir 2012 m. įvestas euras. Tačiau derybos dėl dokumento pasirašymo trunka ne vieną mėnesį ir kol kas galutinio sutarimo nėra.
