Didžiules perspektyvas „Leo LT“ piešė ne tik Vyriausybė, sandorį laimino ir netrukus kadenciją baigsiantis Prezidentas Valdas Adamkus.
Dalia Grybauskaitė prieš „Leo LT“
Tuo metu išrinktoji šalies vadovė Dalia Grybauskaitė reikalauja neprileisti „Leo LT“ prie strateginių Lietuvos projektų vykdymo.
Pasak jos, elektros jungtį su Švedija turėtų tiesti tik valstybės įmonė. Europos Sąjunga (ES) šiam projektui pažadėjo daugiau nei 600 milijonų litų, bendra Baltijos šalių paraiška dėl šių pinigų panaudojimo turi būti pateikta iki liepos 15-osios.
„Aš esu už tai, kad kuo greičiau būtų ši jungtis išardyta ir kad valstybinė įmonė vykdytų visus strateginius projektus. Aš labai norėčiau paminėti, kad iki liepos vidurio turi būti priimti sprendimai ir EK turi gauti informaciją iš Lietuvos Vyriausybės, kas vykdys „Swedlink“, – sakė D. Grybauskaitė.
Savo poziciją dėl „Leo LT“ D. Grybauskaitė pareiškė tuoj po laimėtų rinkimų. Premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grupė, turinti pateikti galimus scenarijus, kaip toliau reformuoti, nacionalizuoti, anuliuoti ar kitaip išardyti pagrindines šalies energetikos įmones – „Lietuvos energiją“, „Rytų skirstomuosius tinklus“ (RST) ir VST – kontroliuojantį darinį, išgirdo skaudų priekaištą, kad „tepti gumą“ nebėra laiko.
Tuo metu energetikos ministro Arvydo Sekmoko vadovaujama komisija, kelias savaites tyrusi galimybes išardyti „Leo LT“, neatsako tiesiai, kaip tai padaryti. Tik konstatuota, kad prieš metus vadinamąjį trigalvį slibiną kai kurie ekspertai iš pat pradžių vertino neigiamai.
„Žinot tris mėnesius miegoti mes laiko nebeturime. Tai mano atsakymas į bet kokius tris mėnesius. Jeigu teisininkams trūksta laiko, tegul dirba naktį. Lietuvoje per sunkus laikotarpis „tempti gumą“. Aš norėčiau po inauguracijos turėti visus sprendimus ant stalo... Moralinė žala šituo projektu, kokia padaryta, tokia padaryta“, – sakė išrinktoji Prezidentė.
Abejotinas steigimas
Viena iš tų neigiamai vertinusiųjų – Nacionalinė elektros tinklų valdytojų asociacija. Ji 2007 metais skambino visais varpais: privačios bendrovės VST vertė užkelta į padanges. Asociacijos skaičiavimais, „NDX energijos“ dalis „Leo LT“ neturėtų viršyti 16 procentų.
„Įsivaizduokime, kad jeigu vietoj valstybės būtų koks nors privatus fizinis asmuo, tai tokį turto vertinimą jis kaip mat atiduotų į teismą, nes akivaizdžiai pažeisti jo kaip savininko interesai ir pažeidinėja tas asmuo, kurį paskyrė valdyti tą turtą.
Šiuo atveju visuomenė paskyrė valdyti savo turtą Vyriausybei, kuri įvertindama privataus ir valstybinio kapitalo dalį ryškiai pervertino privataus kapitalo dalį. Būtent „NDX energija“, mūsų duomenimis, galėjo būti įvertinta bendrame „Leo LT“ kapitale ne daugiau kaip 16 procentų“, – sakė Algirdas Jaruševičius, Nacionalinės elektros tinklų valdytojų asociacijos prezidentas.
„Visų pirma, kol VST buvo valdomi „NDX energijos“, per trejetą metų jos materialinė dalis buvo visiškai nualinta, materialusis turtas pradėjo neatitikti techninių reikalavimų, suderėtos pagal sutartį investicijos (apie 200 mln.) nebuvo atliktos. Pagal sutartį buvo įsipareigojimai NDX investuoti į VST materialiosios dalies atstatymą, nebuvo to padaryta“, – sakė jis.
„Kitas dalykas, VST daug buvo svetimo turto. Tai savivaldybių, valstybės, privačių asmenų turtas. Jis negali įeiti į akcijų kainą“, – pastebėjo A. Jaruševičius.
I. Staškevičius: „NDX energija“ elgiasi dorai
Tuo metu šalies energetikos ūkio bendraturčiais tapę verslininkai sako, kad kol kas Vyriausybė galimus skyrybų scenarijus slepia. Anksčiau Premjeras yra užsiminęs apie galimybę privataus verslo dalį išpirkti, energetikos ministras prabilo apie nacionalizavimą, užsiminta ir apie akcijų santykio peržiūrėjimą iš naujo įvertinus bendrovių turtą. Tačiau tai įmanoma tik šalių susitarimu.
„Kuriant „Leo LT“, vertinimą atliko keletas garbingų bendrovių ir jos irgi ginčytų, jeigu būtų apkaltintos, kad neteisingai vertino. Kitas dalykas, kad jeigu būtų įvertinta kitaip, turbūt mes nebūtume sutikę dalyvauti kuriant tokį nacionalinį investuotoją.
Nes gal būtume tikėjęsi geresnių sąlygų, nes sutartys pasirašytos tokios, kokios jos buvo parengtos pernai. Jeigu dabar valstybė imtųsi persigalvoti, jeigu ji mano, kad reikia sustiprinti savo įtaką, tai „NDX energija“ tikrai gali bendradarbiauti“, – sakė „NDX energijos“ valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius.
„Aš manau, kad „NDX energija“ elgėsi dorai, kai atnešė 600 mln. litų į „Leo LT“. Prisiminkim, kad „Leo LT“ iki šiol gyvena tik iš šių pinigų, kuriuos įnešė VST savo dividendais į šią bendrovę. Tik iš šių pinigų iki šiol yra finansuojami visi parengiamieji darbai jungtims tiesti ir elektrinei statyti, tik iš šių pinigų mokami atlyginimai ir mokamos kitokios studijos.
Kol kas „Leo LT“ neturi kitų pajamų Jeigu dabar sakoma, kad šitie pinigai dabar nereikalingi, mes galime jų atsisakyti, ir valstybė turi kitų šaltinių, žinoma, kad NDX energija sutiktų. Kaip piliečiui, tai atrodytų mažų mažiausiai keista“, – sakė I. Staškevičius, „NDX energijos“ vadovas.
Realiausia – „NDX energijos“ akcijų nacionalizavimas
Teisės eksperto Gyčio Kaminsko vertinimu, realiausia išeitis – NDX akcijų paketo nacionalizavimas, kurį būtina įteisinti įstatymu. Pasak jo, visi kiti keliai neišvengiamai nuves į Stokholmo arbitražo teismą.
„Būtų teisinga, kad šituos didžiuosius projektus vykdytų Vyriausybės kontroliuojama įmonė be privataus kapitalo, kadangi kalbame apie labai didžiules ES struktūrinių fondų lėšas, todėl padidinimas šio fondo lėšomis privataus kapitalo portfelio būtų neteisingas kitų potencialių investuotojų atžvilgiu žinant kaip buvo steigiama pati „Leo LT“.
Turiu omeny neskaidrų jos steigimo procesą“, – sakė advokatų profesinės bendrijos „Jurevičius, Balčiūnas & Bartkus“ advokatas.
Vyriausybė privalo iki liepos vidurio informuoti Europos Komisiją, kuri įmonė atstovaus Lietuvai tiesiant jungtį Baltijos dugnu iki Švedijos. Šiam projektui Europos Sąjunga skyrė per 600 milijonų litų. Gedimino Kirkilo Vyriausybės ir NDX pasirašytos sutartys numato, kad privatūs investuotojai dalyvauja visuose energetikos projektuose.
„Iš tiesų, „Leo LT“ idėja iš pradžių buvo labai plačiai remiama visų Lietuvos politinių jėgų – ir Seimo daugumos, ir Prezidento, ir net daugelio komentatorių. Skirtingos nuomonės pradėjo būti išsakomos, kai artėjo Seimo rinkimai. Būtų nesuprantama, jeigu oponuojančios viena kitai politinės jėgos eitų į rinkimus su tokia pačia nuostata dėl energetikos ūkio.
Matyt, kad politikai norėjo išsigryninti skirtingas nuomones ir paskui jau įsivėlė į įvairius ginčus, vertinimus, lozungus, kai kada visiškai netikslius, neteisingus ir paskui jau tapo tų savo žodžių, anksčiau išdalintų pažadų aukomis“, – sakė I. Staškevičius.
Tuo metu EK domisi „Leo LT“ steigimo skaidrumu. Lietuvos Vyriausybė įpareigota pateikti informaciją, kaip buvo privatizuojama VST, kaip steigiant „Leo LT“ buvo vertinamas visų trijų įmonių turtas ir kodėl privataus kapitalo dalis, lyginant su valstybine, padidėjo kelis kartus. Taip pat prašoma atsakyti, kodėl Vyriausybė pasirinko šiuos verslo partnerius, kokias alternatyvas svarstė.
