Pasak jo, darbo grupė atlieka tik preliminarų problemų nagrinėjimą ir teikia siūlymus Seimo Antikorupcijos komisijai.
J. Razmai daug abejonių kelia interneto svetainių kūrimo įkainiai ir pats jų poreikis. "Apskritai pačių tokių svetainių poreikis taip pat kelia nemažai abejonių, ar reikėjo tiek tokių svetainių, kai dabar pabaigoje niekas jų nenori, neaišku, kur jas dėti, ir atrodo, kad čia pinigai išmesti į balą. Be to, tai yra didesni pinigai negu galėjo būti, jeigu viskas būtų sprendžiama skaidriai ir sąžiningai", - teigė J. Razma.
Jo preliminariais duomenimis, interneto svetainėms kurti ir administruoti gali būti išleista daugiau negu 1 milijonas litų.
"Mes neturime galutinių skaičių, kiek išleista atskirais metais svetainių kūrimui, administravimui. Tikrai manau, kad čia bus daugiau negu milijonas litų",- teigia J. Razma.
Darbo grupės posėdyje savo išvadas pateikęs interneto svetainių ekspertas Vygintas Vilutis mano, kad su pinigais, panaudotais svetainėms, buvo galima pasielgti žymiai racionaliau. Susipažinęs su dokumentais ekspertas teigė radęs nemažai pažeidimų.
"Mano nuomone, yra per didelės išlaidos svetainėms, kurios galėjo būti žymiai sumažintos. Ir apskritai iškilo klausimas apie tų svetainių kūrimo reikalingumą, ar kai kurias svetaines iš viso reikėjo kurti? Pavyzdžiui, tam tikri "blogai" buvo kuriami, arba Lietuvos tūkstantmečio svetainė, kuri dubliuojasi su jau porą metų veikiančia svetaine. Ar tikrai reikalingas turizmo portalas už pusę milijono? Tai yra svarbūs klausimai, į kuriuos, matyt, turės atsakyti VEKS", - sakė V. Vilutis.
Jis teigė aptikęs pinigų sumas, kurios nėra aiškios, nėra pagrįstos. Eksperto pastebėjimais, iš kai kurių dokumentų matyti, kad konkursuose dalyvauja žmonės, kurių kvalifikacija yra nelabai susijusi su interneto svetainių kūrimu arba apskritai nerengiami konkursai.
"Kai kurios svetainės, mano nuomone, yra abejotinos, jų buvo galima tikrai nekurti, o tas pagrindines svetaines buvo galima sukurti mažesnėmis lėšomis, skaidriai vykdant konkursus", - sakė V. Vilutis.
Eksperto teigimu, reprezentacinei svetainei "Kultūra gyvai" buvo skirta apie 200 tūkstančių litų, kai, jo vertinimu, užtektų sumokėti 20 tūkst. litų.
V. Vilutis atkreipė parlamentarų dėmesį, kad Austrijos miesto Linco, kuris irgi yra kultūros sostinė, svetainė turi dvi kalbas, o mūsų lietuviškos svetainės - net 6 kalbas. Jo nuomone, šitoje vietoje tikrai buvo galima pataupyti.
Ekspertas teigė negalįs dar tiksliai pasakyti, kiek interneto svetainių turi VEKS, bet jų yra daugiau negu šešios.
Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės medžiagoje nurodyta, kad VEKS interneto svetainių kaštai yra apie 1 milijonas 286 tūkstančių litų. Tačiau eksperto vertinimu, šita suma dar gali būti tikslinama ir tapti dar didesnė.
Kultūros ministro patarėjas Liudas Šukys tvirtina, jog ministerija vertina VEKS projektus ir kontroliuoja, kad jie būtų finansuojami skaidriai. Paklaustas, ar Kultūros ministerija gali garantuoti, jog renginiai, kurie dar vyks, irgi nebus nagrinėjami Antikorupcijos komisijoje, L. Šukys atsakė: "Stengiamės, kad taip neatsitiktų".
Tačiau kultūros ministro patarėjas taip pat pripažino, kad sudėtinga vertinti autorinius darbus. "Autorinius dalykus, autorinį honorarą vertinti yra labai sudėtinga. Jeigu užsakovas susitaria su autoriumi dėl tam tikros sumos, mes jos nekvestionuojame", - žurnalistams sakė L. Šukys.
Į trečiadienį vykusį Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės posėdį neatvyko VEKS vadovai.
Tai, kad VEKS atstovavo žemesnės grandies specialistai, J. Razma linkęs vertinti kaip vadovų atsakomybės vengimą.
"Toks įspūdis, kad vadovai vengia atsakomybės, tikrai yra, nes buvo kviesti vadovai, iš tikrųjų į esminius klausimus jie turėjo atsakyti", - teigė J. Razma.
Jis žadėjo, kad į Seimo Antikorupcijos komisijos posėdį bus bandoma atkakliai kviesti VEKS vadovus.
