Ekonomikos nuosmukį, anot jo, lemia pramonės, statybų, nekilnojamojo turto sektorių situacija.
„Kiti sektoriai, deja, taip pat neteikia pagrindo dideliam optimizmui. Kaip žinote, tiek eksporto, tiek vidaus rinkos yra pažeistos, todėl, deja, tenka konstatuoti faktą, kad nebūsime išimtiniai šiame regione blogąja ta žodžio prasme. Lyginant su Latvija, Estija tikrai, matyt, mūsų rodikliai jau nebebus gerokai geresni“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jo teigimu, didesnį nei prognozuojama nuosmukį gali lemti namų ūkių lūkesčiai ir vartojimas.
Tęsiant ankstesnę politiką būtų bankrotas
„Žinoma, veikia ir specifiniai „lietuviški“ veiksniai, tai yra įgyvendinama mokesčių reforma, skausmingai karpomos viešosios išlaidos, brangsta kai kurie energetiniai ištekliai, tačiau nereikia galvoti, kad be jų Lietuvos ekonomika nepatirtų nuosmukio“, – apie ekonomikos situaciją kalbėjo G. Nausėda.
Anot jo, visiškai akivaizdu tai, kad tęsiant ankstesniosios Vyriausybės politiką šalies biudžetą jau būtų ištikęs bankrotas.
„Aš galiu atsakingai pasakyti, kad šiandien Lietuva jau būtų turėjusi paskelbti savo finansinių įsipareigojimų nevykdymą“, – pripažino analitikas.
G. Nausėda tvirtina, kad „pasaulyje nėra tokių stebukladarių, kurie sugebėtų subalsuoti biudžetą ekonomikai smunkant 10 proc.“
„Todėl būkime šiek tiek teisingi ir korektiški vertindami ir dabartinės Vyriausybės veiksmus. Iš tikrųjų, didžioji ir pagrindinė biudžeto pajamų nesurinkimo priežastis yra katastrofiškas ekonomikos sumažėjimas pirmąjį šių metų ketvirtį“, – kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas.
DELFI primena, kad per pirmuosius du šių metų mėnesius į biudžetą nesurinkta daugiau nei 10,5 proc. planuotų pajamų, todėl iki šio mėnesio pabaigos planuojama pateikti planą, kuris leistų valstybės išlaidas sumažinti maždaug 3 mlrd. Lt.
Išeitis – TVF
G. Nausėda nebe pirmą kartą tvirtina, kad šalies Vyriausybei derėtų kreiptis paskolos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Jo manymu, tai derėtų padaryti dar iki peržiūrėto biudžeto patvirtinimo.
„Kuo greičiau mes kreipsimės į TVF, tuo mums patiems bus geriau. Be kita ko, garantijos iš TVF ir gebėjimas užsitikrinti kredito liniją galėtų teigiamai atsiliepti mūsų galimybėms skolintis net ir privačioje rinkoje“, – tvirtino jis.
O nuolatinis biudžeto išlaidų mažinimas, ką ir planuoja daryti ši Vyriausybė, esą gali niekur nenuvesti.
„Pagrindinis patarimas būtų labai gerai pamatuoti, ar galime toliau eiti šiuo užburtu keliu: mažinant viešąsias išlaidas skatinti tolesnį ekonomikos nuosmukį, dar labiau smunkant ekonomikai, toliau karpyti viešąsias išlaidas. Mes tarytum gaudome nerealų paukštį, kuris kažkur toli nuo mūsų skrenda ir mes jį mėginame pagauti, o jis skrenda vis toliau. Mes turime kažkurioje vietoje padėti tašką ir pasakyti, kad tolesnis viešųjų išlaidų karpymas arba, neduok Dieve, tolesnis mokesčių naštos didinimas toliau niekur nebeveda ir išsigelbėti galime tik skolindamiesi“, – tvirtino G. Nausėda.
Kitąmet nedarbas – 14 proc.
Finansų ministerija, gruodį prognozavusi 4,8 proc. BVP nuosmukį, taip pat koreguoja savo skaičiavimus.
Pagal banko prognozę, vidutinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2009 m. bus apie 5 proc., o 2010 m. – tik 2 proc. ir jau veikiausiai „įsipaišys“ į atitinkamo Mastrichto kriterijaus limitą.
Šiemet, banko prognozėmis, vidutinis nedarbo lygis sudarys 11 proc., o 2010 m. – jau 14 proc. Darbo užmokesčio prognozės taip pat yra neigiamos. Šiemet laukiama vidutiniškai 8 proc. atlyginimų mažėjimo, kitais metais – 4 proc.
Taip pat esą beveik nebelieka vilčių, kad Vyriausybei pavyks išlaikyti Mastrichto sutartimi nustatytą fiskalinio deficito iki 3 proc. BVP ribą – šiais metais jis sudarys 4,5 proc., o kitais metais – 5 proc. BVP.
„Nors eksportas susilpnėjo, importas susitraukė keletą kartų smarkiau ir užsienio prekybos deficitas 2009 m. sausio mėnesį beveik visiškai „išgaravo“, – sakė G. Nausėda.
Jo nuomone, tokia žinia yra ypač svarbi dabar, kai visuomenėje cirkuliuoja įvairūs gandai dėl mažo Lietuvos eksporto konkurencingumo ir lito kurso peržiūrėjimo. „Būtų naivu tikėtis, kad lito devalvavimas vienu mostu išspręstų mūsų prekių pardavimo užsienio rinkoje problemas, kai tuo metu mūsų prekybos partneriai svarsto, ar jų ekonomika smuks vienaženkliu ar dviženkliu procentu“, – teigė G. Nausėda.
