„Pastebėjau, kad mano kolegos ūkininkai painioja pajamas ir pelną, nežino, kokias išlaidas galima atskaityti ir kokių pajamų nereikia įtraukti skaičiuojant pelną“, – sako žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas. Jis teigia, kad daugelis ūkininkų turėtų sutikti, kad žinių apie mokesčių sistemą jiems trūksta. Prisipažinti ne gėda. Gėda, kai nežinantysis garsiai kalba ir piktinasi tuo, ko iš tikrųjų nėra. Tačiau norintieji šio trūkumo gali atsikratyti.
Jau praėjusią savaitę kai kuriuose šalies rajonuose prasidėjo Žemės ūkio ministerijos rengiami seminarai, kuriuose Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai suprantama kalba ūkininkams aiškina apie mokesčius, kurie įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 d.
Reikėtų pridurti, kad GPM, dėl kurio užvirė daugiausia ginčų, reikės mokėti tik kitąmet, kai iki gegužės 1 d. deklaruosime pajamas. Tada ir paaiškės, kaip tvirtina naujasis žemės ūkio viceministras, kad daugeliui ūkininkų šio mokesčio net nereikės mokėti.
Atmeskite išlaidas
Finansų viceministrė Ingrida Šimonytė kalba labai aiškiai. Toks bendravimo būdas, nors kartais pasakoma ir nemalonių žinių, ūkininkams patinka labiau nei pataikaujančios kai kurių valdininkų kalbos.
Finansų viceministrė pirmiausia atmetė apie GPM dažniausiai sklandančius mitus. „Pirmasis mitas teigia, kad visi ūkininkai turės mokėti šį mokestį. Netiesa. Lengvata panaikinta tik didesniems nei 14 EDV (europinio dydžio vienetai – apie juos išsamiau VL rašė sausio 21 d.). Kitas mitas teigia, kad bus apmokestinamos gyventojų pajamos. Irgi netiesa. Apmokestinamas tik pelnas, t. y. iš pajamų atėmus išlaidas“, – vardija I.Šimonytė. Trečiasis mitas bene labiausiai paplitęs.
Beveik kas antras ūkininkas teigia nežinantis, kokias išlaidas galima atmesti. „Pagal įstatymo nuostatas atimti galima sąnaudas, kurios susijusios su konkrečia veikla. Paprasčiausiai įstatyme neįmanoma numatyti ir išvardyti visų išlaidų. Tiesiog atmeskite visas išlaidas, kurias turėjote dirbdami konkrečius darbus“, – sako I.Šimonytė.
Žemės ūkio viceministras A.Macijauskas išbando savo vaizduotę: „Atmeskite išlaidas sėkloms, sodmenims, pašarams, trąšoms, augalų apsaugos priemonėms, degalams, tepalams, atsarginėms dalims, remonto medžiagoms, elektros energijai, ilgalaikio turto nusidėvėjimui, žemės mokesčio einamosioms sąnaudoms, turto draudimui, palūkanoms, įrankių įsigijimui, darbo užmokesčiui, privalomojo socialinio draudimo įmokoms ir t. t.“
Nepersistenkite skaičiuodami nuostolius
Skaičiuojant GPM, neapmokestinamos gautos tiesioginės išmokos ir bet kokia ES parama, išmokos, kurias ūkininkas gavo valstybės pastangomis. „Atmetę išlaidas pamatysime, kad pelną skaičiuos nedaug ūkininkų. Štai jie nuo gauto pelno ir mokės pelno mokestį. Šįmet jis sieks 5 proc., 2010 m. – 10 proc. ir nuo 2011 m. – 15 proc.“, – sako A.Macijauskas.
Tiesa, „Valstiečių laikraštis“ primena, jog skaičiuojant išlaidas nevertėtų labai persistengti. Jeigu dirbsite nuostolingai, tai iškils problemų norint gauti ES paramą. Nuo šių metų ją gauti bus paprasčiau, nereikės rašyti brangiai kainuojančių verslo planų, tačiau paraiškose reikės pateikti duomenis, kad ūkis dirba pelningai.
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Finansų viceministrės Ingridos Šimonytės atsakymai į ūkininkų pateiktus klausimus
- Kiek gyventojų pajamų mokesčio valstybė planuoja surinkti iš ūkininkų?
- Valstybė tokios sumos neplanavo. Tačiau apmokestinti reikia. Pavyzdžiui, apmokestinus azartinių lošimų ir loterijų bendroves per metus tesurenkama apie 20 mln. Lt, tačiau tikriausiai niekas nemano, kad lošėjų nereikėtų apmokestinti. Nuostata tokia – mokesčius turi mokėti visi.
- Pernai gerokai pigiau nusipirkau degalų. Kadangi grūdų supirkimo kainos nedidelės, derliaus dar nepardaviau. Kaip man išvengti popierinio pelno?
- Šiuo atveju popierinio pelno negali būti, nes produkcija neparduota. Jeigu produkciją parduosite šįmet ir patirsite nuostolių, tai juos galėsite perkelti į kitus metus ir taip sumažinti kitų metų pajamas. Primenu, kad pajamomis laikoma parduota, o ne sandėlyje esanti produkcija.
- Savo ūkyje dirbdamas ūkininkas negauna atlyginimo, todėl tie pinigai, kuriuos jis naudoja savo šeimai išlaikyti, dabar bus apmokestinami, nes jų negalės įtraukti į sąnaudas?
- Mokesčių mokėjimo prasme jūs nepatiriate jokių nuostolių. Jeigu sau mokėtumėte atlyginimą, tai nuo jo būtų skaičiuojamas 15 proc. pajamų mokestis. Dabar jūs mokėsite 5 proc. GPM. Įprastą 15 proc. mokestį ūkininkai mokės tik nuo 2011 m.
- Daugelis ūkininkų ūkininkaudami turi partnerių, pavyzdžiui, žmoną. Ar ir jai teks mokėti GPM, nors ji papildomai dirba samdomą darbą kitur?
- GPM mokamas įvertinant ne žmonių, bet ūkio rezultatus. Mokestis bendras, o kokiomis dalimis partneriai jį mokės, valstybei nesvarbu. Kitaip yra mokant socialinio draudimo mokestį. Tačiau kol kas tokia tvarka – gali dirbti keliose vietose ir kiekvienoje teks atskirai mokėti šį mokestį.
- Ar žemės ūkio bendrovėms reikės mokėti avansinį pajamų (pelno) mokestį?
- Avansas mokamas arba pagal praėjusių metų rezultatus, arba pagal tai, kiek numatoma uždirbti šįmet. Taigi leidžiama pasirinkti. Metų pabaigoje paaiškės, kiek nesumokėta, tada ir sumokėsite susidariusį skirtumą.
- Kokios apskaitos bus reikalaujama iš ūkininkų?
- Šiek tiek sudėtingesnę apskaitą reikės tvarkyti gaunantiems ES paramą, tačiau ir ji nėra paini. ES paramos negavusiems ūkininkams reikės laikytis finansų ministro nustatytos tvarkos, kuri numato primityviausią būdą, koks tik gali būti tvarkant apskaitą. Tiesiog žurnale chronologine tvarka reikia rašyti pajamas ir išlaidas.
- Ar numatoma apmokestinti iš ES ir valstybės gautą paramą ar kokias nors išmokas?
- Šios lėšos Lietuvoje neapmokestinamos, nors kai kuriose šalyse tokia parama apmokestinama.
