Pirmąjį šių metų pusmetį bankrutavo 36 statybos įmonės, pernai – 21. Taigi šiemet nustojo veikti 80 su statybomis ir NT susijusių įmonių, pernai kone perpus mažiau – 42.
Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių bankrotų tendencijos beveik nesikeičia, nes pernai per pirmąjį pusmetį bankrutavo 125 tokios įmonės. Per pusę metų šiemet bankrutavo 24 transporto, sandėliavimo ir ryšių bendrovės, pernai – 21 tokia įmonė.
Pernai pirmąjį metų pusmetį bankrotą buvo paskelbusios 315 įmonių.
Daugiausiai bėdų – keturiuose sektoriuose
Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro direktorius Aurimas Valaitis DELFI sakė, kad šią vasarą dėl bankroto iškėlimo procedūrų dažniausiai konsultuojasi statybų, transporto, medienos ir mėsos perdirbimo įmonės ar jų kreditoriai.
„Kol kas bankrutuoja mažesnės įmonės, turinčios mažesnes apyvartas, mažiau turto. Ateityje pažiūrėsime, kas bus", – sakė jis.
Pašnekovas, paklaustas, kurios įmonės šiuo metu turi mažiausiai problemų, atkreipė dėmesį, kad dabar gerokai mažiau yra farmacijos įmonių bankrotų.
Kartu jis pabrėžė, kad nuo liepos įsigaliojusios Įmonių bankroto įstatymo pataisos leidžia greičiau kelti įmonės bankroto bylą.
Pagal šias nuostatas, tuo atveju, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę jos finansinio turto vertės ir ši nesusitaria su kreditoriais dėl mokėjimo terminų atidėjimo, įmonės vadovas privalo inicijuoti bankroto bylą ir nedidinti įsipareigojimų kreditoriams.
„Jeigu esant tokiai situacijai administracijos vadovas to nedaro, teisme jam gali būti apribota teisė dirbti vadovaujamą darbą 3-5 metams. Taip pat įstatymas numato galimybę kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado po to, kai įmonė tapo nemoki, kreiptis į teismą dėl žalos išieškojimo asmeniškai iš įmonės vadovo ar įmonės akcininko", – aiškino pašnekovas.
Tačiau jis pripažįsta, kad pačios įmonės ir jų kreditoriai kiek galima ilgiau delsia inicijuoti bankrotą.
Kentės importas iš Kinijos
„Esant tam tikram statybų sumažėjimui, gali būti, kad statybų verslas šiandien patiria ne geriausius laikus. Visos verslo rūšys, kurių produkciją galima pakeisti importu iš Kinijos, manau, Lietuvoje išgyvena ne geriausius laikus. Tai yra mano asmeninė nuomonė. Toliau bus tas pats, galbūt netgi ir blogiau, nes prekių iš Kinijos daugės ir tie verslai neklestės", – DELFI sakė kitos bankrotus administruojančios įmonės „Baklis" direktorius Gintaras Gelčys.
Anot jo, sėkmės galėtų tikėtis tie, kurių negalima pakeisti įvežtinėmis kiniškomis prekėmis ar įvežta pigesne darbo jėga. „Manau, tai turėtų būti specifinių prekių ir paslaugų įmonės", – sakė jis.
Tyčinių bankrotų yra nedaug
„Tyčinio bankroto atvejų Lietuvoje yra labai nedaug. Nemanau, kad jų padaugės. Kiek yra tokių statybos bendrovių, kurios įkurtos vienam projektui plėtoti? Pavyzdžiui, jos turi žemės sklypą, tačiau laiku nepasidaro detaliųjų planų, negauna leidimo statybai ir negali nei grąžinti kreditų, nei mokėti palūkanų. Ką tokiai įmonei daryti, jei ji niekada turto neturėjo. Nemanau, kad smulkių statybos bendrovių bankrotai galėtų būti su tyčinio bankroto elementais", – svarstė A. Valaitis.
Kreditoriai, pagal dabar galiojančias Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui po mėnesio ar dviejų nuo įspėjimo apie pradelstą sumokėti skolą.
„Šiandien jeigu skolininko įsipareigojimai yra nevykdomi daugiau kaip vieną dieną, kreditorius gali įspėti, reikalauti garantijų ir jeigu po mėnesio ar dviejų įmonė nepateikia jokių garantijų, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teisme jis gaus duomenis apie įmonės situaciją ir jei ši gyvuoja, ji norės tartis su kreditoriumi", – apie galimybę kreditoriams susigrąžinti skolas sakė Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro direktorius.
Jis pabrėžia, kad anksčiau inicijavus bankrotą, išlieka didesnė tikimybė atgauti skolą.
