Svečių garbei viešnia iš Japonijos ambasados Haruka Seto pademonstravo arbatos gėrimo ritualą.
Arbatos ceremonijoje svarbu ne tik teisingai paruošti arbatą, bet ir sugebėti susikaupti, kontroliuoti savo emocijas ir veiksmus, visiškai pamiršti sumaištį ir kasdienę rutiną. Arbatos ceremonija neretai vadinama dar ir daugialypiu menu, nes tradicinis japoniškas sodas, arbatos kambarys, gėlės, rankų darbo indai yra esminiai ceremonijos elementai, besikeičiantys pagal sezoną.
Išvargintas kasdienio triukšmo ausis glostė Augustės Juraškaitės skaitoma haiku - poezija, inspiruota gamtos didybės, kur visuomet atsispindi metų laikas: vasara arba ruduo, žiema arba pavasaris. Haiku – tarsi pasaulis vaiko akimis – tai, ko skubėdami dažniausiai nepastebime.
Kad kovos menas gali būti elegantiškas, pademonstravo iaido meistras Mantas Puodžiūnas, lengvai ir švelniai valdydamas japonišką kardą.
Čia pat buvo surengta ir mini IV tarptautinė bonsai paroda – šalia paties Kęstučio ir dviejų jo mokinių darbų medelius eksponavo ir svečias iš Čekijos Vaclavas Novakas.
Atidarytas bonsai muziejus
Svarbus renginio akcentas – bonsai muziejaus atidarymas, šalia kurio simbolinę raudoną juostelę specialiomis bonsai žirklėmis perkirpo garbingi vakaro svečiai – Japonijos ambasados darbuotojai, prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, Čekijos Bonsai Asociacijos prezidentas Vaclavas Novakas, buvę parodų rėmėjai.
„Idėja muziejui kilo tuomet, kai supratau, kiek daug yra padaryta. Norėjosi viską sudėti į vieną vietą. Namuose neradau tokio kampo, norėjosi padaryti atskirą patalpą, kad, kai manęs kada nebus, viskas būtų vienoje vietoje,“- sakė bonsai mylėtojas. Muziejuje surinkta visa medžiaga apie parodas, pasiruošimą joms, publikacijos spaudoje bei lankytojų atsiliepimai.
„Daugelis žmonių net neįsivaizduoja, kaip daromas bonsai, tad į muziejų sudėjau ir visus įrankius. Atėjus žiemai vėl bus darbo sisteminti naują medžiagą. Noriu muziejaus lankytojams parengti išsamią informaciją, kaip bonsai vystėsi pasaulyje, Europoje ir Lietuvoje,“- sumanymais dalijosi K.Ptakauskas.
Ryto Rasos sode – ir kurortas, ir reanimacija
Japoniškoje Kęstučio oazėje tarpsta apie 150 bonsai medelių. Vieni jau suformuoti, primenantys miniatiūrinius šimtamečius senelius, kiti dar tik laukiantys metamorfozių, kuomet galės pasigirti savo amžiumi. Tačiau visi – mylimi ir puoselėjami kaip vaikai. Su saule savo augintinius pasveikinantis alytiškis kiekvieną medį per dieną paglosto bent tris kartus – palaisto ir „patikrina sveikatą“.
Juokaudamas K.Ptakauskas sako, kad pas jį sode – ir kurortas, ir reanimacija. Čia yra net specialus kampas sergantiems augalams, kuriuos pagydyti jam suveža mažiau patyrę bonsai augintojai ne tik iš Lietuvos. Štai vieną dieną paskambinusi mergina iš Čekijos net su ašaromis prašiusi paimti gydyti jos mirštantį medelį – negi atsisakysi.
„Blogiausia tada, kai nėra idėjų“
„Kai miestas atmetė japoniško sodą idėją, viduje liko tuštuma, labai nusiminiau, nes dėl to buvau padaręs milžinišką darbą. Atstatyti santykius ir ryšius su japonais bus labai sunku. Jie daug dirbo ir matė, kiek aš padariau. Jie irgi dirbo iš entuziazmo, pakylėti. Antrą kartą jiems nepasakysi – darom vėl,“-nusiminęs dėstė bonsai entuziastas.
Tačiau rankas sudėjus sėdėti nėra kada. Kęstučiui galvoje jau knibžda mintis kitą parodą surengti Vilniuje, tad dabar ieškoma žmonių, su kuriais būtų galimą šį planą įgyvendinti ir kas galėtų šią idėją paremti.
„Tokie renginiai labai gerai mažesnes pajamas turintiems žmonėms, kurie negali išvažiuoti į užsienį, kad susipažintų su kita kultūra,“- sako Kęstutis ir tikisi, kad pavyks sulaukti ir Vyriausybės palaikymo, nes tokie renginiai kol kas neturi analogų Baltijos šalyse.
„Blogiausia tada, kai nėra idėjų. O tų idėjų pilna – galima suorganizuoti tokius renginius, į kuriuos norėtų atvažiuoti visas pasaulis,“-jau pralinksmėjęs pasakojo „bonsistas“. Ką tik iš Europos kongreso sugrįžęs Kęstutis prisipažino gavęs pasiūlymą 2011 metais surengti Europos kongresą Lietuvoje. O kad jo entuziazmas yra vertinamas ir juo pasitikima, rodo iš Pasaulio Bonsai Asociacijos atėjęs pasiūlymas Lietuvoje surengti netgi Pasaulio bonsai parodą.
Japoniško sodo puoselėtojas džiaugiasi, kad rengdamas parodas susipažino su daug puikių žmonių. O japonai, savo ruožtu, džiaugiasi atradę savo kultūros kruopelytę tokiame tolimame krašte. Štai Tsugaru Syamisen ansamblio muzikantai po parodos prisipažino turį svajonę atvažiuoti pagroti pas Kęstutį į sodą ir pašokti savo šokius.
K.Ptakauskas pasidžiaugė, kad Lietuva jau turės tikrą Japonijos ambasadorių, nes anksčiau buvo tik laikinieji patikėtiniai, kurie neturėdavo daug galių ir dažnai likdavo nuošalyje. Aplankę ne tik parodas, bet ir privatų sodą ambasados darbuotojai – jau geras kitokių tarpusavio santykių ir kitokio požiūrio ženklas.
