Šiandien dar niekas negali garantuoti, kad per penkmetį Šventosios uostas bus atstatytas. Kartais šio uosto statybos stringa dėl tokių smulkmenų, kurios sveiku protu nesuvokiamos. Kelerius metus Šventosios uosto teritorijos detaliojo plano derinimas buvo įstrigęs vos dėl penkiolikos kvadratinių metrų.

Dabar jau paruoštas naujas detalusis planas ir tų penkiolikos kvadratinių metrų, dėl kurių vyko ginčas su „Energetiko“ bendrove, jame neliko. Dėl to, kad netinkamai buvo parengtas detalusis planas, kuris teisme užginčytas, atsakomybę turėtų prisiimti ankstesnė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vadovybė.

Dabartinis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sekretorius Vaidotas Linkus tikino, kad šiemet Šventosios uosto reikalai sparčiai pajudėjo, nes tarp apskrities administracijos, uosto direkcijos ir Palangos savivaldybės pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas. Net ir po šio susitarimo kai kurie derinami dokumentai ilgai užsiguli Palangos savivaldybėje. Jos klerkai negali apsispręsti, kokią rezoliuciją rašyti, jei jie nėra Šventosios uosto akvatorijos savininkai.

Naujai parengtą Šventosios uosto detalųjį planą Palangos savivaldybėje numatoma tvirtinti šių metų birželio 23 dieną. Dabar vyksta šio detaliojo plano svarstymo procedūra. Kol kas neatsirado naujų kliūčių, dėl ko nebūtų galima jo tvirtinti. Tik patvirtinus detalųjį planą Šventosios uosto teritorija bus perduota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Tuomet bus pradėti rengti kiti teritorijų planavimo dokumentai. Bendrovė „Hidroprojektas“ jau turėjo parengti Šventosios uosto žemės (8,2 hektaro), vidinės (8,3 hektaro) ir išorinės (3,6 tūkst. hektaro) akvatorijos inžinerinio geologinio kartografavimo darbų programą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas teigė, kad dabar rengiamas detalusis planas išspręs tik Šventosios uosto teritorijų problemas. Patvirtinus šį planą bus rengiamas dar vienas detalusis planas. Jame jau bus numatyti konkretūs uosto objektai – molų, krantinių išdėstymas. Preliminariai manoma, kad geriausias variantas būtų jūroje statyti vadinamąjį avanuostą. Jis pateikiamas ir dabar svarstomame dataliajame plane.

Prieš rengiant antrąjį detalųjį planą turi būti atlikta Šventosios uosto studija. Ją už Ispanijos vyriausybės pinigus siūlosi padaryti Ispanijos kompanija „Alatec”. Atliekant studiją kartu bus vykdomi ir įvairūs tyrimai. A.Kamarauskas užsiminė, kad jūroje ties Šventąja vykdyti tyrimų nebus galima, kol bent iki dviejų metrų nebus pagilintos Šventosios uosto žiotys. To reikia, kad staiga pakilus vėjui, į Šventosios įlanką būtų galima įtempti specialią baržą.

Parengus konkrečių Šventosios uosto objektų detalųjį planą bus rengiamas Poveikio aplinkai vertinimo dokumentas.

Jo rengimas ir derinimo procedūros trunka ne mažiau kaip vienerius metus. Po to vyktų įvairių techninių projektų rengimas, uostos statybos konkurso procedūros.

Manoma, kad vien parengti reikalingus dokumentus kainuos apie 12 mln. litų. Kiek kainuos pastatyti patį uostą, šiandien niekas negalėtų pasakyti. Preliminariai numatyta 200 mln. litų suma.

Ji būtų skirta iš Europos Sąjungos 2007–2013 metų programos lėšų. Ši suma nėra galutinė, nes statybos darbai kiekvienais metais smarkiai brangsta.