Europos Sąjungoje per paskutinius 20 metų moterų, sergančių krūties vėžiu, skaičius žymiai padidėjo. Kodėl išsivysčiusiose šalyse ši liga pasireiškia vis dažniau?
Per savo gyvenimą šia liga suserga viena moteris iš dešimties. Ir nors pažengę gydymo metodai šiuo metu suteikia didesnę viltį išgyti, vis dėlto tai neapsaugo moterų nuo didėjančios susirgimo rizikos. Tai rodo ir tyrimai – beveik visose ES šalyse pastebimos panašios tendencijos.
Pasak Londono universitete jau daugelį metų šią sritį tyrinėjančios Andreas Kortenkamp, ypatingą vaidmenį ligų atvejų didėjimui turi aplinka.
A. Kortenkamp ataskaitoje remiasi skandinavų tyrimu, kuriame nurodoma, jog 27 proc. vėžio susirgimų atvejų lemia genetiniai faktoriai ir 67 proc. – aplinka. Japonų emigrantų, gyvenančių JAV, atvejis taip pat paminėtas: Japonijoje krūties vėžio susirgimai yra reti, tuo tarpu JAV gyvenančių japonų emigrantų susirgimų atvejai žymiai dažnesni bei nuolat augantys.
Tarp pavojingiausių medžiagų paminėti estrogenai. Estrogenai – tai moteriškieji lytiniai hormonai (estradiolis, estriolis, folikulinas). Kontraceptinės tabletės, kurių sudėtyje yra šių hormonų, padidina riziką susirgti. Nepalankiai veikia ir įvairios priemonės menopauzei nutolinti.
Tačiau tai – ne vieninteliai veiksniai. Tyrime atskleidžiama, kad krūties vėžio priežastimi dažniausiai yra cheminės medžiagos, kurių pilna mūsų aplinka.
Sąrašas ilgas, tai – insekticidai (pesticidai, skirti kovai su vabzdžiais), herbicidai (pesticidai, skirti kovai su piktžolėmis), konservantai, antioksidantai, įvairios kosmetinės priemonės, kremai nuo saulės. Alkylfenoliai (kuriuos randame daugelyje rašalo, valiklių dažų, plastiko produktų sudėtyje), taip pat estrogenų receptorius veikiantys pyretroidas ir metoksichloras.
Šis sąrašas toli gražu nėra baigtinis. A. Kortenkamp pabrėžia, jog „toksine prasme stebėtinai mažai šiuo metu naudojamų cheminių produktų yra pagaminti prideramai ir saugiai“. Ataskaitoje rašoma ir apie nerimą keliantį „kokteilio efektą“. Skirtingi produktai, naudojami kartu, gali turėti neigiamą pašalinį poveikį, tuo metu, kai atskirai ištirti laboratorijose, jie atrodo saugūs.
Taigi, mokslininkai, pateikę ataskaitą ES parlamentui, įsitikinę, jog reiktų iš naujo įvertinti cheminius produktus, supančius mus namuose, darbo vietose ar maisto pramonėje.
Kaip sumažinti susirgimo riziką?
1. Valgykite daug vaisių ir daržovių.
2. Pirkite kiek įmanoma daugiau natūralių produktų.
3. Kiek galima venkite cheminės produkcijos, ypač sode ir namų buityje naudojamų pesticidų, dažų, valiklių, taip pat asmeninei priežiūrai skirtų cheminių produktų (pvz., kosmetikos).
4. Jei įmanoma, užuot naudojus kremus nuo saulės, pasilikite pavėsyje ar apsigaubkite labiau dengiančiais rūbais, nepamirškite kepurės nuo saulės.
5. Negaminkite maisto mikrobangų krosnelėse.
6. Stenkitės, kad kuo mažiau į rinką patektų mūsų hormoninę sistemą sujaukiančių produktų – kuo mažiau pirkite cheminių gaminių, informuokite pažįstamus žmones, kovokite už savo teises turėti galimybę gauti švarią produkciją ir gyventi švarioje aplinkoje.
