„Graudu pripažinti, kad mūsų miesto planavimo procesuose – didžiulės bėdos. Šis rajonas – jau dabar sudėtingas. Išdygus „Akropoliui“ jis bus visai nepravažiuojamas. Tačiau šis klausimas apeitas pasamdžius reikiamus ekspertus, kurie padarė išvadą, kad padėtis rajone blogės tik dėl bendrų transporto tendencijų mieste“, - spaudos konferencijoje teigė R. Navickienė.
Anot architektės, ekspertai neužsimena, kokį poveikį turės planai įrengti 6600 vietų automobiliams aikštelę. Tuo tarpu oro užterštumas kietosiomis dalelėmis šiame rajone jau dabar yra kritinis.
„Mums aiškina, kad gyvenimo sąlygos tik pagerės, kuriamos darbo grupės mūsų problemoms spręsti. Tačiau projektavimas vyksta jau 7 metus ir per tą laiką niekas mūsų problemomis nesidomėjo“, - piktinosi ir Vilniaus Gerosios Vilties bendruomenės pirmininkas Vladimiras Daričevas.
Anot jo, dauguma valdininkų teiginių apie būsimus planus visuomenę tik klaidina. Pavyzdžiui, teigiama, kad bus rekonstruojama Geležinio Vilko gatvė – ji turės net 6 eismo juostas. Tačiau iš tiesų rekonstrukcija vyks tik nuo pietinio aplinkkelio žiedo iki perėjos į Vingio parką, esančios Konarskio gatvėje.
„Kadangi trijų juostų judėjimas čia vėl siaurės iki dviejų, kamščiai bus neišvengiami. Tolesnė gatvės rekonstrukcija planuojama tik 2012 m., o „Akropolis“ turėtų iškilti jau 2009 m. Ir taip esą gerinamos mūsų gyvenimo sąlygos, - teigė V. Daričevas. – Beje, Geležinio Vilko gatvę planuojama padaryti greito eismo keliu. Tai reiškia, kad į ją nebus galima išvažiuoti iš kiemų, taip pat į juos įvažiuoti. Jei nebus padarytos papildomos juostos, gyventojai negalės pakliūti namo“.
Taip pat pašnekovas klaidinimu vadina ir pažadus po Geležinio Vilko gatve į Vingio parką nutiesti požeminę perėją. Iš tiesų tokia perėja bus, bet norint iki jos patekti, žmonėms esą teks viršumi kirsti judrią gatvę.
Rengiamas kreipimasis
Anot V. Daričevo, dar nežinia, kaip intensyvų eismą atlaikys seni rajono namai, kurie jau dabar turi įtrūkimus sienose iki pat stogo. „Tokia analizė atlikta nebuvo“, - tvirtino pašnekovas.
Triukšmo lygis, jo teigimu, šiame rajone siekia 70 dB – 5 dB daugiau už leidžiamą. „Jau dabar gatvės pusėje esančiuose kambariuose, net su plastikiniais langais, neįmanoma gyventi. Apie kambarių vėdinimą nėra ko nė kalbėti – jei atidarai langą, iš namų reikia bėgti. Juolab kad ir tarša lauke didelė“, - pasakojo V. Daričevas.
Tuo tarpu Seimo narys Audronius Ažubalis pareiškė, kad Kultūros ministerija kovotojų už Vingio parką kreipimusi bus paraginta Vingio parką paskelbti valstybės saugomu objektu. Mat Vingio parko istorija yra labai turtinga. Bėda ta, kad vilniečiai nei jos žino, nei ja domisi.
„Joks verslas nepajėgus peržengti ribos, jei to neleidžia politikai“, - metė akmenį į savo oponentų daržą politikas. Kliuvo ir prezidentui Valdui Adamkui. „Ar išdrįs prezidentas viešai ginti vilniečius nuo dar vieno „Akropolio“ ir stengsis išsaugoti Vingio parką?“ – klausė konservatorius.
Moraliniai nuostoliai
„Mes sutinkame, kad šią teritoriją būtina tvarkyti. Išvalius aplinką čia galėtų iškilti keletas gyvenamųjų namų. Tačiau investuotojai iš mūsų pasiūlymo tik pasijuokė. Esą mes paskolą pasiėmėme – ar jūs atiduosite už mus procentus?“ – pridūrė R. Navickienė.
Tokie kraštovaizdžio objektai, kaip Vingio parkas, užsienio ekspertų įvardinti kaip vienas Lietuvos savitumų. Tačiau naujasis „Akropolis“, anot Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos nario steigėjo, parkotyrininko Kęstučio Labanausko, Vingio parką nuo vilniečių atskirs.
Esą sveikas pramogas ir pasivaikščiojimus gamtoje užgoš vartotojų industrija – nuolat šurmuliuojanti prekybos mugė. „Noras ramiai pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu šalia didžiulio prekybos centro atrodys keistai“, - svarstė pašnekovas.
