Švarios aplinkos puoselėtojų duomenimis, naudojant biodyzeliną, ekologinis efektas yra ypač ryškus: autobuso išmetamų dūmų kiekis sumažėja 20–35 proc., angliavandenilių (HC) – 10-35 proc., anglies monoksido (CO) – 10-12 proc. Spaudžiant rapso aliejų iš 1 tonos sėklų gaunama apie 300 kg aliejaus ir apie 700 kg išspaudų, kurios tinka pašarams.
Kepimo aliejus – varikliui
Idėja naudoti augalinį aliejų kaip degalus dyzeliniuose varikliuose, pasak Donato Karanausko, sostinės UAB „Biomotorai“ direktoriaus, tokia pat sena, kaip ir patys dyzeliniai varikliai. Kylant degalų kainoms, alternatyvūs degalai, pavyzdžiui, aliejus, siūlo nebrangią ir ekologišką alternatyvą tradiciniam dyzeliniam kurui.
Grynas augalinis aliejus (spaustas iš rapsų, sojos, saulėgrąžų, palmių) neutralus CO2, be sieros ir yra netoksiškas. D. Karanausko žiniomis, naudojant augalinį aliejų, degalų sunaudojimas ir variklio galia išlieka nepakitę. „Mūsų specializacija – perdaryti dyzelinius variklius į varomus augaliniu aliejumi. Nesibaigiant dyzelino kainų augimui, šiltėjant klimatui, dabar pats laikas perdaryti dyzelinį variklį ir pradėti važinėti naudojant augalinį aliejų“, – sako jis. „Biomotorų“ direktoriaus skaičiavimais, perdaryti dyzeliniai varikliai kainuos 20-50 proc. pigiau, neprarasdami savo charakteristikų.
Naudotas augalinis kepimo aliejus gali būti naudojamas kaip kuras, tačiau profesionalai primygtinai rekomenduoja filtruoti jį iki 1 mikrono. Neišfiltravus aliejaus smulkios maisto dalelės gali užkimšti purkštukus ar sugadinti kuro siurblį. „Perdaryti“ paprastą automobilį į ekologišką užtruktų apie vieną dieną, tai kainuotų apie 3 tūkstančius litų.
Variklių kurui tinka praktiškai visų rūšių augalinis aliejus. Tinkamiausi – rapsų, sojų, saulėgrąžų, alyvuogių. Perdarius automobilį galima naudoti tiek naują, tiek naudotą aliejų.
„Naudoto aliejaus galima nemokamai gauti artimiausiame restorane, o jei neturite noro kaulyti aliejų ir jį filtruoti, paruoštą naudoti ir švarų aliejų parduosime patys“, – tikina „Biomotorų“ vadovas. Vienas litras filtruoto aliejaus kainuoja apie 1,80 Lt. Augalinis aliejus, jo nuomone, ne tik sumažina išlaidas kurui, bet ir dėl daug geresnių sutepimo savybių ilgina variklio tarnavimo laiką. Kad sutepimas būtų geresnis, į dyzeliną dedami sieros elementai, o augalinis aliejus yra natūralios kilmės lubrikantas.
Pasaulio gamintojų „arkliukas“
Nenorintys automobilio perdirbinėti į ekologiškesnį gali įsigyti naują, elektra, vandeniliu ar bioetanoliu varomą automobilį. Pastaraisiais metais gamintojams ekologiškų transporto priemonių pristatymas tapo kone garbės reikalu. Gamintojai puikiai supranta, kad pirmieji įdiegę kuo alternatyvesnę technologiją ateityje galės atsiriekti didesnę rinkos dalį.
Atsiranda vis daugiau vadinamųjų „Flexible Fuel Vehicles“ automobilių, naudojančių E85 kurą (jame per 85 proc. sudaro etanolis).
Pagrindinės bioetanolio žaliavos yra cukraus ir krakmolo turinčių augalų produkcija. Pirmąjį kartą bioetanolis buvo panaudotas JAV 1860 metais. Vokietijoje jis buvo pradėtas naudoti 1925 metais, Lietuvoje – dešimtmečiu vėliau. Etanolio gamybai tinkama žaliava Europoje yra cukriniai runkeliai, kviečiai, rugiai, kvietrugiai, kukurūzai ir bulvės. Vienas automobilis vidutiniškai gali nuvažiuoti 50 tūkst. kilometrų etanoliu, pagamintu iš 1 hektaro cukrinių runkelių. Iš 1 ha kviečių atitinkamai – 26,5 tūkst., rugių – 21 tūkst. kilometrų.
Lietuvoje entuaziazmas menkas
Nėra tikslių paskaičiavimų, kiek „bio“ ir „eko“ automobilių šiuo metu rieda Lietuvos keliais. Pavienius skaičius gali suteikti tik naujų automobilių pardavėjai. Artūras Levickis, UAB „Žaibo ratas“, prekiaujančios „SAAB“ markės automobiliais, pardavimų vadovas sako, kad pirmieji SAAB automobiliai, kurie gali būti varomi ekologišku bioetanoliu į Lietuvą buvo atvežti pernai rudenį, kai degalinių tinklas „Statoil“ mūsų šalyje pristatė bioetanolį E85.
„Susidomėjimas yra, tačiau jis dar labai nedidelis. Gal dar ne visus pasiekė ši informacija. Pernai, per paskutinius metų mėnesius, pardavėme porą bioetanoliu varomų automobilių“, – skaičiuoja p. Levickis. Jis sako, kad šiuo kuru varomi automobiliai yra apie 5 proc. brangesni už analogišką benzininę versiją, bet bioetanolis tą patį variklį padaro galingesniu.
„Todėl galima sakyti, kad yra atvirkščiai – tokie automobiliai pigesni už benzininius,“ - svarsto p. Levickis.
Bioetanoliu varomais automobiliais mūsų šalyse jau gyrėsi ir kiti automobilių gamintojai, tačiau jie Lietuvoje dar nepristatė bio kuru varomų transporto priemonių. Skirmantas Mačiukas UAB „Statoil“ pardavimų ir tiekimo departamento direktorius pabrėžia, kad bioetanolis E85 gali būti naudojamas automobiliuose, kuriuose įrengti specialiai tokiam kurui pritaikyti varikliai.
„Įprastiniai transporto priemonių varikliai gali naudoti kurą, kurio sudėtyje yra iki 5 proc. etanolio. Jo koncentracija E85 siekia 85 proc., todėl šį kurą gali naudoti tik specialūs automobiliai. Taip pat jis tinka ir vadinamosios lanksčios kuro sistemos automobiliams, tokiuose, kurių varikliai yra specialiai pritaikyti ekologiškam kurui, tačiau jie taip pat gali būti varomi ir paprastu benzinu“, – sako p. Mačiukas. (Beje, E85 tinka ne tik naujiems automobiliams. Dalis įvežamų į Lietuvą automobilių iš JAV taip pat naudoja šį kurą. Tereikia pasižiūrėti automobilio techninius dokumentus.)
Pasklidus kalboms, kad „auksarankiai“ garažų meistreliai gali nebrangiai perdaryti paprastą automobilį į varomą E85, „Statoil“ atstovas tai vadina blefu. „Tai standartizuota įranga. Rizikuoti ir pasitikėti „garažinių“ meistriukų profesionalumu – nepatarčiau“, – tikina p. Mačiukas.
Vilniuje, Žirmūnų rajone, šiuo metu yra vienintelė degalinė Lietuvoje, kurioje galima įsigyti biokuro E85. Baltijos valstybėse tokių degalinių iš viso yra keturios – dvi Estijoje ir viena Latvijoje. Vieno litro bioetanolio E85 kaina yra 2,99 Lt – t.y. beveik 55 centais mažiau nei įprastinio 95 benzino kaina. Biokurą sudarantiems biologinės kilmės komponentams nėra taikomas akcizo mokestis ir tai lemia patrauklesnę šio kuro kainą.
Specialistų teigimu, šių degalų suvartojimas yra kiek didesnis (vidutiniškai 15 proc.) nei įprasto benzino. Tačiau skaičiavimai rodo, kad E85 taupo vairuotojo pinigus tuomet, kai jo kaina nuo populiariojo 95 benzino skiriasi daugiau nei 30 centų.
Ateities energetika
Perėjimas prie ekologinio kuro naudingas Lietuvai dėl kelių priežasčių, tikina žinovai. Kuras, gaminamas iš vietinių žaliavų, galėtų tapti ne tik įrankiu mažinant šalies užterštumą, bet ir pirmuoju žingsniu ieškant išėjimo iš energetinės priklausomybės labirinto.
Dešimtmečius biodegalai buvo tik menkas naftos produktų priedas, tačiau dabar į etanolį ir biodyzeliną visi žiūri su viltimi, tikintis, kad šie produktai gali išgelbėti pasaulį nuo energetinės krizės. Alternatyvaus kuro naudojimas yra itin aktualus ir Lietuvoje, nes šis žingsnis sumažintų vis brangstančių naftos produktų naudojimą, sako Arvydas Lipskis, Biodegalų asociacijos direktorius. Juk energetika yra bet kokios ekonomikos pagrindas.
„Jeigu gamintume degalus iš savo žaliavos, pavyzdžiui, biodyzeliną, kuriuo gali būti varomos įvairios transporto rūšys, sutaupytume šimtus milijonų litų, kuriuos išleidžiame importuodami naftą“, – šviesią ateitį piešia A. Lipskis.
Anot jo, su tokiais plotais dirvonuojančių laukų Lietuva galėtų nesunkiai apsirūpinti įvairios rūšies biomasėmis, reikalingomis atsinaujinančiai energijai gaminti. Štai pavyzdžiui, biodyzelinui, kuris gaminamas ir Lietuvoje, naudojami rapsai. Pradėjus naudoti biodyzeliną, žymiai padidėtų rapso sėklų paklausa. Vadinasi, ūkininkams atsirastų reali galimybė užsitikrinti didesnį pardavimą.
„Mūsų resursai ir galimybės gaminti degalus yra tikrai dideli. Kalbant apie grūdus, mes kasmet eksportuojame virš milijono tonų grūdų. Jei tai konvertuotume į biodegalus, galima būtų pagaminti papildomai apie 300 tūkst. tonų. Iš tų perteklinių grūdų Lietuva galėtų trečdaliu padidinti visų suvartojamų degalų kiekį“, – skaičiuoja A. Lipskis.
Jis neslepia, jog Biodegalų asociacijos nariai turėtų iš to tiesioginės naudos ir galėtų sulaukti apčiuopiamesnių pelnų.
