Minėtus privatizavimo dokumentus Vyriausybės vardu pasirašė tuometis Valstybės turto fondo generalinis direktorius Povilas Milašauskas. Nors sutarties tekstas, kuriam nutarimu pritarė Vyriausybė, nebuvo oficialiai paskelbtas, tam tikros jos nuostatos buvo atskleistos Seimui ir visuomenei.
Vyriausybės nuomonėje 2005 m. vasarį buvo paaiškinti privatizavimo sutarties patvirtinimo aspektai. Anot J. Razmos, pagal juos matyti, kad sutarties įsipareigojimai jau yra ne Valstybės turto fondo, kaip juridinio asmens, įsipareigojimai, o Vyriausybės prisiimti Lietuvos valstybės įsipareigojimai.
Kaip nurodyta Vyriausybės nuomonėje, sutartyje yra priedo nuostata, kad "Gazprom" sumokėtų 9 mln. litų papildomą pirkimo kainos dalį. Ši sąlyga yra Vyriausybės įsipareigojimas "Gazprom" nereguliuoti per privatizuotas "Lietuvos dujas" tiekiamų gamtinių dujų kainų laisviesiems vartotojams.
Vyriausybės nuomonėje rašoma, kad "sandorio užbaigimo dieną neegzistuoja dujų kainų laisviesiems vartotojams reguliavimas, taip pat yra Lietuvos Vyriausybės vardu pateiktas raštiškas patikinimas apie tai, kad Vyriausybė dujų tiekimo sutarties galiojimo metu neketina išimtinai savo iniciatyva, įskaitant įstatymų leidybos iniciatyvą, priimti sprendimų, inicijuojančių Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ar kitas institucijas nustatyti gamtinių dujų kainas (neįskaitant transportavimo, perdavimo ir paskirstymo kainų) laisviesiems vartotojams arba reguliuoti AB "Lietuvos dujos" pelno, gaunamo iš gamtinių dujų pardavimo laisviesiems vartotojams, lygį su sąlyga, kad skirtumas (marža) tarp AB "Lietuvos dujos" mokamos gamtinių dujų įsigijimo (pirkimo) kainos ir jų pardavimo laisviesiems vartotojams kainos neviršija 15 proc.".
J. Razma pabrėžia, kad Vyriausybės įsipareigojimų pažeidimu suprantamas ir pernai Seime priimtas naujas Gamtinių dujų įstatymas, kuriuo numatytas dujų sektoriaus kainų reguliavimas. Be to, premjeras Gediminas Kirkilas ne kartą viešai tvirtino, kad Seimo sprendimas dėl gamtinių dujų kainų reguliavimo pažeidžia "Lietuvos dujų" privatizavimo sutartį.
Parlamentaro nuomone, Vyriausybė pritarė valstybės įsipareigojimams nereguliuoti gamtinių dujų kainų, net jeigu tai būtų daroma Seimui įgyvendinant išskirtinę įstatymų leidybos teisę, ir įgaliojo Valstybės turto fondo vadovą tokius įsipareigojimus prisiimti Vyriausybės vardu sudaroma sutartimi. Tokiu būdu Vyriausybė prisiėmė įsipareigojimus dėl dujų kainų reguliavimo įstatymų leidybos srityje ir taip suvaržė Seimo galias.
Be to, Vyriausybės nuomonėje nurodyta Lietuvos valstybės prievolė atlyginti "Gazprom" visus faktinius nuostolius, kuriuos ji patirtų dėl įsipareigojimo nereguliuoti dujų kainų esminio pažeidimo. Bendra atlyginamų nuostolių suma negali viršyti pirkimo kainos - 100 mln. litų.
Vadinasi, J. Razmos teigimu, Vyriausybė prisiėmė tokio dydžio valstybės turtinį įsipareigojimą, kurį galima laikyti prieštaraujančiu Konstitucijai. Pastaroji įtvirtina valstybės teisę ir pareigą reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai Tautos gerovei.
Tad Seimas turi teisę ir privalo leisti tokius ūkinę veiklą reglamentuojančius įstatymus, kurie tarnautų ne vieno užsienio ūkio subjekto interesams, o bendriems Tautos gerovės interesams. Vienas iš tokių bendrų interesų - vartotojų teisių apsauga. Būtent šią pareigą Seimas atliko priimdamas naują Gamtinių dujų įstatymą.
Tuo tarpu Vyriausybė, atvirkščiai, prieštaravo įstatymui, nes susitarė dėl reguliavimo, kuris leido "Gazprom" bei jos valdomoms bendrovėms "Dujotekanai" ir "Lietuvos dujoms" gauti nepagrįstus pelnus vartotojų sąskaita.
J. Razma konstatuoja, kad Vyriausybė peržengė savo konstitucinės kompetencijos ribas, prisiėmė susijusius su įstatymų leidyba bei esminius valstybės turtinius įsipareigojimus, taip pat pažeidė valdžių padalijimo principą.