Lietuva siekė eurą įsivesti nuo šių metų, tačiau neatitiko Mastrichto kriterijuje numatyto infliacijos dydžio. Seime R. Šarkinas nesiryžo prognozuoti, kada tiksliai Lietuvoje galėtų būti euras.

Anot vyriausio Lietuvos bankininko, pagrindinė priemonė stabdyti infliacijai yra mažinti valstybės išlaidas. „Aišku, tai yra nepopuliari priemonė", – pripažino jis.

Buvęs finansų ministras, socialdemokratas Zigmantas Balčytis ragino imtis priemonių griežtinti paskolų išdavimą.

R. Šarkinas tvirtino, kad bankai jau sugriežtino paskolų išdavimą ir tai prisidėjo prie to, kad stabilizavosi paskolų augimas ir jis pradėjo mažėti, o tai turėtų turėti teigiamos įtakos ir infliacijai.

„Gerai, galime kažką sugalvoti ir uždrausti bankams kredituoti, bet įsivaizduokime, ką tai iššauktų. Bankai juk ne tik vartojimo kreditus teikia, visas ūkis kredituojamas. (...) Jeigu nutrauktumėme kreditavimą, aš nežinau, kaip būtų su ūkiu", – tvirtino R. Šarkinas.

Jo teigimu, galima surasti ir bendrų priemonių, padedančių suvaldyti infliaciją.

Statistikos departamento duomenimis, rugsėjį mūsų šalyje buvo 1,4 proc. siekusi, didžiausia šiemet mėnesio bei 7,1 proc. metinė infliacija.

Šiais metais Vyriausybė prognozuoja 5,2 proc. vidutinę metinę infliaciją, 2008 m. – 5,6 proc.

Vyriausybė laikosi pozicijos, kad tinkamas laikotarpis įsivesti eurą Lietuvoje prasidės 2010 metais.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją