Stadionas gali atsipirkti
DELFI žiniomis, vokiečių ekspertų pastabos daugiausiai susijusios su stadiono funkcionalumu ir jo atsiperkamumu. Vokiečiai siūlo išplėsti VIP (ypač svarbių asmenų) patalpas: įrengti patogesnes ir didesnes ložes. Stadione taip pat siūloma įrengti patalpas, kuriose būtų galima organizuoti konferencijas ir seminarus.
Visa tai vokiečių ekspertai pasiūlė įrengti vietoje krepšinio ir šokių salių, įvairių federacijų patalpų, kurių reikėtų atsisakyti.
„Vokiečiai stadioną įsivaizduoja kaip multifunkcinį centrą, kuris veikia visus metus ir generuoja pinigus. Priešingu atveju, būtų naivu tikėtis, kad šis stadionas kada nors atsipirks ir jį teks smarkiai dotuoti“, - teigė E. Lementauskas.
Jo teigimu, stadione siūloma įrengti ir didesnes žiūrovų aptarnavimo sales, platesnį koridorių, kuriame varžybų pertraukų metu būtų prekiaujama alumi ir užkandžiais.
Kita dalis vokiečių ekspertų pastabų susijusi su būsimo stadiono saugumu. Vokiečiai rekomenduoja atsisakyti projekte numatyto ir jau iškasto apsauginio griovio, kuris turėtų skirti žiūrovus ir sportininkus.
„Žiūrovams turi būti palikta galimybė evakuotis į aikštę, todėl per griovį tektų nutiesti tiltus, - aiškino savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausias architektas Mindaugas Pakalnis. – Jeigu paaiškės, kad griovio eksploatacija bus labai brangi, reikės jį užkasti“.
Vokiečiai taip pat rekomenduoja padalinti stadiono tribūnas į atskiras zonas, kad varžybų metu žiūrovai negalėtų vaikščioti iš vienos į kitą.
Vokiečių ekspertų pastabas Vilniaus savivaldybės atstovai ketina pristatyti premjero Gedimino Kirkilo sudarytos specialios komisijos posėdyje. Jame bus sprendžiama, ar į pastabas atsižvelgti.
Projektą galima ištaisyti
Stadiono techninį projektą parengusios bendrovės „Viltekta“ direktorius Vladimiras Segalis DELFI patikino, kad visus vokiečių nurodytus „trūkumus“ galima lengvai ištaisyti, tačiau tam turi būti suformuluota nauja užsakovų užduotis.
Jo teigimu, stadiono vidaus išplanavimui bendrovė buvo gavusi užduotis iš Lietuvos futbolo, krepšinio, lengvosios atletikos, šokių federacijų, taip pat Kūno kultūros departamento, Kultūros ministerijos ir net Operos ir baleto teatro. Šias užduotis patvirtino sostinės valdžia.
„Šokių federacija ten taip pat pageidavo salės, mes ją ir suprojektavome. Jeigu gausime naują užduotį, projektą lengvai pataisysime. Lygiai taip pat lengvai vietoje dviejų krepšinio salių galime įrengti salę konferencijoms“, - patikino V. Segalis.
Jo teigimu, didelių prieštaravimų, dėl kurių negalima būtų pradėti stadiono statybų, vokiečių ekspertai nepateikė.
DELFI primena, jog Nacionalinį stadioną dar prieš 20 metų suprojektavo architektas A. Nasvytis. Tuomet pradėtos stadiono statybos netrukus buvo sustabdytos. Šių metų rudenį Vilniaus savivaldybė nusprendė atnaujinti darbus stadiono statybvietėje. Nacionalinį stadioną toliau statys bendrovė „Veikmė“.
Vyriausybė stadionui jau yra skyrusi 200 mln. litų. Tačiau manoma, kad tiek lėšų stadiono statyboms neužteks. Gali prireikti apie 350 mln. litų, norint visiškai išpildyti architekto A. Nasvyčio projektą kartu su teritorijos infrastruktūros darbais.
Vilniaus valdžia Nacionalinį stadioną norėtų pastatyti iki 2009 m., kai Vilnius taps Europos kultūros sostine.
Nacionalinio stadiono tribūnuose turėtų tilpti 30 tūkst. žiūrovų. Architektas A. Nasvytis virš stadiono kupolo suprojektavo arką, kuri bus panaudojama specialiam tentui užtraukti. Tentas apsaugos varžybų ir koncertų dalyvius bei žiūrovus nuo lietaus.
