-
Jūsų išsilavinimas - chemija ir teisė, o premjeras Gediminas Kirkilas jus pristatė kaip politiką finansininką. Kuo pats save laikote?

- Valstybės valdymas yra politinė veikla. Tie žmonės, kurie vadovauja ministerijoms, manau, yra politikai ir tam tikru požiūriu universalai. Aš teisininkas. Teisininkui ir vieta dirbti tokiose pozicijose, nes ministerijų pagrindinis įrankis yra teisės aktų kūrimas. O Seime siekiant įgyvendinti sprendimus, kuriuos siūlo ekspertai, neišvengiamai tenka ieškoti politinio sutarimo ir argumentų balanso, ypač mažumos Vyriausybei.

Euro įvedimą lems sėkmė ir oro sąlygos

- Vos tapęs ministru Seime per Vyriausybės ataskaitos svarstymą turėjote išklausyti pagrindinio politikų priekaišto - dėl nepavykusio bandymo šiemet Lietuvoje įvesti eurą. Ar jį priimate?

- Manau, kad euras yra ne tikslas, o priemonė, kuri leistų Lietuvai pasijusti euro klubo nare, papildomai garantuotų mūsų ekonomikos stabilumą. Bet, kaip žinome, pagrindinė euro zonos sąlyga - infliacijos kriterijus, kurio neatitiko mūsų šalis. Tačiau infliacija niekada nebuvo ir nebus toks parametras, kurį galima nustatyti įstatymu arba Vyriausybės nutarimu, arba kurį įsakymu paskelbtų geras, arba nepaskelbtų blogas finansų ministras.

- Politikai priekaištauja, kad infliacija nebuvo suvaldyta, nors tam yra priemonių. Ar su tuo nesutinkate?

- Priemonės labai sąlyginės. Lietuvai būdinga labai maža ir labai atvira ekonomika. Antai eurą šiemet įsivedusios Slovėnijos gyvenimo lygis yra daug aukštesnis nei Lietuvos, dėl to ten nebuvo tokio žiauraus gyvenimo lygio, kainų, darbo užmokesčio skirtumų spaudimo, kurį dabar išgyvena Lietuva. Po kurio laiko mes taip pat pasieksime aukštesnį gyvenimo lygį ir galėsime tikėtis mažesnės infliacijos. Bet tuo metu, kai buvo teikiama Lietuvos paraiška į euro zoną, aplinkybės susiklostė nepalankiai dėl žinomų išorinių veiksnių - dujų brangimo, klimatinių sąlygų, kurių žmogus nevaldo. Negalima mėginti paveikti natūralių veiksnių, kurie lemia infliaciją. Ūkiui sveikiausia, kai procesai vyksta maksimaliai natūraliai.

- Ar norite pasakyti, kad nė nereikėjo per anksti tikėtis, jog pakliūsime į euro klubą, o Vyriausybė klaidų nepadarė?

-Šnekėti, kas kokią klaidą padarė, kas nepadarė, neproduktyvu. Nesu euro skeptikas. Manau, kuo anksčiau įsiliesime į euro zoną, tuo greičiau išvengsime papildomų valiutos keitimo išlaidų, kurių patiriame kiekvienas pirkdami importuotą prekę arba lietuvišką, pagamintą naudojant iš užsienio importuotą technologiją. Juk viskas įskaičiuota į prekės kainą.

- Kada paaiškės data, nuo kurios Lietuva vėl sieks įsivesti eurą?

- O kam planuoti taip toli į priekį? Ar tai racionalu? Jeigu tektų nukelti paskelbtą euro įvedimo datą, tai sumažintų pasitikėjimą valstybe. Racionaliausia įsivesti eurą nuo sausio 1 dienos. O nuo kurių metų - priklausys ne tik nuo mūsų pačių, bet ir nuo sėkmės. Ar jūs dabar žinote, koks bus kitą vasarą oras, nulemsiantis derlių ir maisto kainas?

- Bet orai neturi ministerijos, o finansai turi...

- Tačiau orai nulemia kainas ir veikia infliaciją keliskart smarkiau negu Finansų ministerija, pateikdama Seimui subalansuotą biudžetą - kaip tik tai ji ruošiasi daryti. Savo namų darbus valdžios institucijos turi atlikti - turėti subalansuotą akcizų didinimo planą, siekti subalansuoto biudžeto. Tai mes ir darysime. 2009 m. biudžetas bus subalansuotas. O 2008 metais planuojame 0,5 proc. BVP fiskalinį deficitą. Tai irgi subalansuotas planas, ir nematau pagrindo karščiuotis.

Naujojo periodo ES paramą bus galima gauti jau šiemet

- Kodėl šalies verslas jau nerimauja dėl naujojo periodo Europos Sąjungos (ES) paramos 23 mlrd. litų skirstymo - valdininkai vėluoja?

- Finansų ministerija tikrai nevėluoja. Prasidėjus 2007-2013 metų ES biudžeto laikotarpiui, prasideda ir konkrečių ilgalaikių planų tvirtinimas. Lietuvos paramos panaudojimo strategijai ES jau pritarta. Parama verslui bus vykdoma pagal atitinkamas schemas, kurias turi patvirtinti ministerijos, daugiausia - Ūkio ministerija, ir tai planuojama padaryti iki gegužės 30 dienos. Tada turės būti baigtas mūsų veiksmų programos tvirtinimas Europos Komisijoje (EK) - planuojame, kad šį darbą baigsime liepos mėnesį. Per tą laiką tikrai bus sudėliota naujo laikotarpio lėšų administravimo schema, atsiras galimybių ir verslui gauti paramą paskelbus gaires pareiškėjams. Ir tai bus šįmet.

O tie viešųjų pareiškėjų - mokyklų, ligoninių, savivaldybių - projektai, kurie negavo finansavimo 2004-2006 metų finansinėje perspektyvoje, gali būti dabar vykdomi finansuojant iš apyvartinių lėšų, o po to bus kompensuota iš ES paramos. Tad 2007-2013 m. ES parama jau yra naudojamasi - mes jau leidžiame šiuos pinigus. Viešuosiuose projektuose, kur yra statybos darbų, jau dalyvauja ir verslas. Žinoma, 2004-2006 m. ES paramos panaudojimo planas dabar tikrai įtemptas, tačiau vykdomas. Aš pats dėsiu visas pastangas, kad tos lėšos būtų panaudotos.

100 litų emigracijos nesustabdys

- Vyriausybė ketina trečiąjį šių metų ketvirtį grįžti prie gyventojų pajamų mokesčio tarifo dydžio ir galbūt jį keisti. Kaip jūs tai prognozuojate?

- Dabar kaupiame visus pasiūlymus - nuo idėjos visiems šį mokestį sumažinti iki 15 proc. iki sumanymo įvesti progresyvinius mokesčius su labai dideliu tarifu didesnėms pajamoms. Be to, turime išanalizuoti taikomas mokesčių lengvatas ir jų efektyvumą. Kai kas sako, kad lengvatų visai neturi būti. Aš su tokiais žmonėmis nesutinku. Lengvatos orientuoja gyventoją elgtis vienaip ar kitaip. Antai pajamų mokesčio lengvata įsigyjant kompiuterį yra didelis postūmis kiekvienai šeimai. O lengvatos, skatinančios taupyti, ekonomikoje yra pozityvus dalykas, nes sumažina infliaciją sukeliantį grynųjų pinigų spaudimą rinkai.

Tad Finansų ministerija sąžiningai išanalizuos ir apibendrins visus siūlymus dėl mokesčių. Pamėginsime pateikti subalansuotą variantą, kuris apmokestinimą darytų teisingesnį. Vyriausybė apsispręs, kokį variantą siūlyti Seimui. Bet šalia ekonominio klausimo iškils politinio sutarimo veiksnys. Seimas jau yra priėmęs sprendimą: nuo kitų metų sausio 1 dienos pajamų mokesčio tarifą nustatė 24 procentus. Blogiausiu atveju, jeigu niekas nesikeis, jis įsigalios.

- Trišalėje taryboje praėjusią savaitę buvo galimybė susitarti dėl laukiamo sprendimo padidinti minimalią mėnesio algą (MMA). Bet jūs tam prieštaravote. Kodėl?

- O man atrodo, kad būtent darbdavių pusė, kietai ir kategoriškai susiedama MMA didinimą su kitais pajamų dydžiais, blokavo sprendimą. Gal darbdaviai nepasirengę mokėti 700 litų? Aš kaip tik siūliau priimti bent tokį sprendimą, dėl kurio niekas nesiginčija - nustatyti 700 litų MMA nuo spalio 1 dienos būtų žingsnis į priekį. Vyriausybė jau yra rezervavusi lėšų darbo užmokesčiui viešajame sektoriuje didinti ir remtų 700 litų MMA nustatymą, bet ji neturi teisinio pagrindo tai daryti.

Statistikos departamento duomenimis, privačiame sektoriuje minimalią algą pernai gavo beveik 11 proc. darbuotojų. ES tokią algą gauna patys nekvalifikuočiausi darbuotojai - tik 3-4 proc. Ar didindami MMA mes dar nepadidinsime to skaičiaus? Ar tokia atlyginimų sistema motyvuos žmones, jeigu ir tas, kuris dirba gerai, ir tas, kuris beveik nieko nepadaro, gaus vienodą darbo užmokestį?

- Bet juk vieša paslaptis, kad geriau dirbantysis Lietuvoje priedą prie minimalios algos dažnai gauna nelegaliai. Ar nemanote, kad MMA didinimas padėtų spręsti atlyginimų vokeliuose problemą?

- MMA kėlimas neabejotinai paveiktų šią problemą, bet aš nemanau, kad pakelti algą įsakymu - pats geriausias būdas kovoti su vokeliais. Tikrai ne. Turi būti darbdavių susivokimas ir poreikis mokėti mokesčius. Ir jis didėja, kartais, žinoma, įsikišus Valstybinei mokesčių inspekcijai. Visur reikia siekti balanso. Be abejo, ūkio augimas didina atlyginimus, bet vienas iš veiksnių, kodėl matome tokį spartų jų didėjimą, mano giliu įsitikinimu, yra atlyginimų legalizacija.