Pritaria istorikai ir diplomatai
Pasiūlymui minėti šią dieną Lietuvoje pritaria Užsienio reikalų ministerija, žinomi istorikai.
Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus vadovė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė Seimo komitete aiškino, kad jungtinės Lenkijos–Lietuvos valstybės seimo priimta konstitucija yra pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje rašytinė konstitucija, įtvirtinusi esminę valstybės valdymo reformą ir paklojusi pamatus naujai pilietinei Lietuvos ir Lenkijos visuomenei formuotis. Priėmus šią Konstituciją Lenkijos–Lietuvos valstybė tapo konstitucine monarchija.
Savo ruoštu istorikai Alfredas Bumblauskas, Alvydas Nikžentaitis ir Edmundas Rimša taip pat pritarė siūlymui gegužės 3-iąją įtraukti į Atmintinų dienų sąrašą, tačiau tik kaip „1791-ųjų metų Gegužės 3 d. Konstitucijos minėjimo dieną su spalio 20 d. papildoma Konstitucijos dalimi”. Toje dalyje Lietuva ir Lenkija įtvirtinamos kaip lygiavertės partnerės Respublikoje.
Priešinasi signatarai ir visuomenininkai
Būrys Nepriklausomybės akto signatarų ir kelios neįtakingos politinės partijos bei visuomeninės organizacijos priešinasi pasiūlymui 1791-ųjų metų Gegužės 3 d. vadinti atmintina diena.
„Ši konstitucija – tai lenkų politinės valios triumfo diena, todėl Lenkijoje ji gali būti ir valstybinė šventė. Lietuvai tai istorinio valstybingumo galutinės kapituliacijos diena. Iki to meto, kai Lietuva buvo okupuota rusų carų ją juridiškai jau buvo aneksavusi Lenkija. Koks sveikas pilietinis protas gali sutikti su siūlymu, kad šiandien Lietuvos Seimas tą gedulo dieną skelbtų pasididžiavimo verta diena?“ – Teigiama tautinių partijų koalicijos „Tautos frontas“ pareiškime ŠMKK.
Seimo narys Egidijus Klumbys 1791 m. gegužės 3 d. vadina „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tragedijos diena“.
Vytauto Didžioji universiteto profesorius dr. Zigmantas Kiaupa, M. Riomerio universiteto prof. Vytautas Andriulis, Lietuvos Mokslų akademijos narys ekspertas, istorikas Antanas Tyla bei kiti šalies istorijos specialistai siūlo šiuo klausimu Vilniuje surengti mokslinę konferenciją.
DELFI primena, kad 1791 m. gegužės 3 d. buvo paskelbta antroji pasaulyje – po Jungtinių Amerikos Valstijų – demokratinė Konstitucija, paremta prancūzų revoliucijos subrandinta Žmogaus teisių deklaracija. Pirmoji Europos Konstitucija galiojo tik keturiolika mėnesių. Dėl greito Gegužės 3-iosios Konstitucijos žlugimo kaltinami reformų priešininkai, susibūrę į Rusijos remiamą Targovicos konfederaciją. Konstitucija buvo panaikinta 1792 m.