Medikai vis dažniau stebisi pačių žmonių neatsakingumu, savo sveikatos nesaugojimu. Dabar tapo normalu, kad vaistus gali rinktis tarsi saldainius ar makaronus. Todėl medikai liūdnai juokauja greitai daugiau nieko neveiksiantys, tik gydysiantys pažeistas pacientų kepenis.
„Net ir vitaminų žmogus negali pirkti savo nuožiūra - juos turi paskirti šeimos gydytojas. Apie kitus vaistus net neverta kalbėti. Nesistebiu, kai ateina pacientai, patys save „nusigydę“ – netinkamai parinktų vaistų ar netinkamų dozių pažeistomis kepenimis“, – dienršačiui pasakojo šeimos gydytoja Danguolė Vitkienė.
Dienraščio kalbinta vaistininkė Irena pastebėjo, kad yra dvi vaistų pirkėjų kategorijos: daugiau laiko turintys pensininkai domisi, kokius vaistus jiems geriau gerti, o kiti žino, ko nori, ir vaistininkės nuomonės neklausia.
„Pastarieji galbūt būna jau anksčiau vartoję šį vaistą arba perka paveikti reklamos, o gal rekomenduoti pažįstamų. Jei matau, kad žmogus perka skirtingus vaistus, kurių sudedamosios dalys - kone tos pačios, visada pasiteirauju, ar visi vaistai skirti vienam žmogui“, – pasakojo vaistininkė.
„Poliklinikose – didžiulės eilės, kol sulauksi, dar labiau susirgsi“, – toks bene dažniausias motyvas, girdimas iš sunegalavusių žmonių, kurie susirgę kreipiasi ne į gydytoją, o bėga į vaistinę.
„Savo šeimos gydytojui visuomet galima paskambinti telefonu ir pasikonsultuoti“, – paprieštaravo tokiam požiūriui gydytoja D. Vitkienė.
D. Vitkienė pabrėžė, kad vaistinėje žmogus vaistus perka vadovaudamsis simptomais, nors realiai nežino, kas jam yra. Juk vaistininkas tiki paciento žodžiu, bet jo neapžiūri.
Vis dažniau viešai pasigirsta istorijų, kai žmonės apsinuodija pavartoję elementarių be recepto parduodamų vaistų nuo peršalimo.
Valstybinės vaistų kontrolės (VVK) tarnybos atstovai pabrėžia, kad šalutinis vaisto poveikis visuomet nurodomas informaciniame lapelyje, tad jį būtina perskaityti arba paprašyti tai padaryti vaistininko.
„Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, veikia farmakologinio budrumo sistema. Gydytojai informuoja apie nepageidaujamas paciento reakcijas į vaistą, šia informacija dalijamasi ir su kitų šalių vaistus kontroliuojančiomis tarnybomis. Remiantis šia informacija, priimami sprendimai dėl vaistų vartojimo saugumo", – sakė VVK tarnybos atstovė Jolanta Normantienė.
Remiantis pacientų nusiskundimais iš rinkos dingo kadais labai reklamos išpopuliarintas vaistas „Tylenol“.
