„Jeigu bažnyčioje reikėtų daugiau negu 2 valandas išstovėti, tikrai būtų sudėtinga – ir į koloną remtumeisi, ir dar kur nors. O čia – ir 45 laipsniai šalčio, ir oro keturis kartus mažiau, dujų kvapai, ir apkrautas, bet nieko“, - taip kilimą karšto oro balionu aukščiau Everesto apibūdino alpinistas V.Vitkauskas.

„Man skambinę kolegos sakė – tu turbūt visiškai išprotėjai – oro uostas uždarytas, skridai per tokį baisų rūką. Yra nufilmuota, kad Šiauliuose buvo idealus oras - Saulės miestas pateisino savo vardą, matomumas buvo 20 km. Nebuvo debesų, silpnas vėjas. Ir leidžiantis Utenoje oras buvo puikus“, - pirmadienio vakarą po skrydžio kalbėjo V.Samarinas, per penkerius skraidymo metus oro balionu pakilęs apie 500 kartų.

Didžiausiu Lietuvoje oro balionu “KG group” pusė vienuoliktos pakilę Šiaulių Saulės laikrodžio aikštėje, oreiviai apie 12.40 val. nusileido netoli Utenos. Rekordinį aukštį balionas pasiekė po 55 minučių, 20 kilometrų piečiau Panevėžio.

Lakūnai pasakojo nuo didelio aukščio jaučią fizinį nuovargį. „Yra dalykų, kurių neįvertinsi - kiek ląstelių išnyksta ir neatsistato. Deguonies pirmiausia trūksta ne plaučiams, o smegenims“, - kalbėjo V.Vitkauskas. Pakilus į 9 kilometrų aukštį dėl deguonies trūkumo užgeso baliono liepsna, ją teko iš naujo įžiebti specialiais degtukais. Pasiekę rekordinį aukštį, oreiviai iškėlė Lietuvos vėliavą. Kadangi Everesto aukštyje plieskė saulė, pilotai naudojo ne tik slidininkų kostiumus, bet ir specialius akinius bei deguonies kaukes.

Sieks naujo rekordo?

„Kai pakilome ir iki 9, ir iki 10 kilometrų, pagalvojau – kas dar? Taigi Marianų įdauba – 11 kilometrų. Kodėl nenusileisti iki jos?“, - naujus planus kūrė V.Vitkauskas, pirmasis lietuvis, pasiekęs Everesto viršūnę.

„Man atrodo, kad tikrai ne“, - į DELFI klausimą, ar dabartinis aukštis - riba, atsakė V.Samarinas. Tačiau, anot jo, norint pakilti dar aukščiau, teks naudoti skafandrus, mat be jų kilti aukščiau 11 kilometrų ribos - pavojinga.

V.Samarinas įsitikinęs, kad galima registruoti ne tik aukščio, bet ir greičio bei nuskristo atstumo rekordus – 160 km nuo Šiaulių iki Utenos nuskrieta per 2 valandas be nusileidimo, o skrendant pasiektas 145 km/val. greitis.

Rekordą stebėjo ir fiksavo Lietuvos rekordų agentūra „Factum” – skrydis filmuotas specialiomis šalčiui atspariomis kameromis, kilusiomis kartu su oro balionu.

Oreiviai rekordiniam skrydžiui pakilti ketino dar lapkričio viduryje, tačiau nesulaukė skrydžiui palankių oro sąlygų. Ankstesnis Lietuvos aukščio rekordas - 7212 metrų – iki šiol priklausė Oreivystės centro pilotams Aurimui Vengriui ir Vytautui Sviderskiui.

DELFI duomenimis, pavasarį tuo pačiu balionu planuojamas skrydis be nusileidimo per Lietuvą.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją