Daugybė mokslinių tyrimų įrodė, kad moterų vartojami maisto produktai daro įtaką pieno liaukoms. Pavyzdžiui, Harvardo universiteto mokslininkų grupei ištyrus 350 tūkstančių moterų paaiškėjo, kad vartojant daug šviežių vaisių ir daržovių, mažėja rizika susirgti krūties vėžiu.

Viskas gerai, kas su saiku – ši taisyklė galioja ir dietoms. Optimali mityba – tai subalansuota mityba. Organizmas būtinai privalo gauti visas medžiagas: baltymus, vitaminus ir įvairiausius mikroelementus, riebalus ir angliavandenius. Tai reikalinga visiems organams, tame tarpe ir pieno liaukoms.

Riebalinio maisto perteklius nenaudingas niekam – tai rizikos faktorius ne tik onkologiniams susirgimams, bet ir ginekologiniams, virškinamojo trakto bei daugelio kitų organų veiklos sutrikimams. Tačiau visiškai ignoruoti riebalų, kaip ir baltymų ar angliavandenių, negalima – būtina vartoti augalinės kilmės riebalus, kurių esama riešutuose, sojos produktuose, augaliniame aliejuje.

Kalbant apie įvairiausius maisto papildus, vertėtų atminti, kad bet kokie vitaminai ar mikroelementai organizmui reikalingi tik tam tikrais kiekiais. Jų perteklius lygiai taip pat kenksmingas, kaip ir trūkumas. Todėl maisto priedų geriau nevartoti profilaktiškai.

Į kasdieninį racioną įtraukite produktus, turinčius daug vitamino A, E ir C: morkas, abrikosus ir kitus „oranžinius“ delikatesus, špinatus bei citrusinius vaisius. Jie labai naudingi pieno liaukoms ir, be to, stabdo vėžinių ląstelių formavimąsi.

Taip pat labai naudingi bananai ir džiovinti abrikosai – jie turi daug kalio bei šlakus šalinančių ir virškinimą gerinančių savybių. Stenkitės kuo daugiau valgyti ne tik stambaus malimo grūdų duonos, bet ir nemaltų grūdų košių. Mažiau vartokite sūraus ir riebaus maisto. Sūrus maistas organizme sulaiko vandenį, kuriam kaupiantis tempiasi jungiamieji audiniai.

Ne pro šalį būtų vaistinėse įsigyti alaus mielių – jose daug tiamino, kuris suteiks krūtų odai pageidaujamo stangrumo. Labai svarbu vartoti produktus, turinčius antioksidantų – medžiagų, neleidžiančių susiformuoti vėžinėms ląstelėms. Be vaisių ir daržovių, antioksidantais turtinga ir žalioji arbata. Joje esantys polifenoliai stabdo kancerogeninį aplinkos poveikį ir mažina krūties vėžio riziką. Todėl mokslininkai rekomenduoja vėžio profilaktikai išgerti nuo trijų iki penkių žaliosios arbatos puodelių per dieną.

Vėžio profilaktikai puikiai tiks braziliški riešutai, turintys daug seleno, kovojančio su vėžiniais dariniais.

Nepamirškite poilsio - moterys, kurios neišsimiega, dažniau kenčia nuo lėtinio nuovargio ir kur kas pavojingesnių negalavimų. Labai smagi naujiena: mokslininkai nustatė, kad seksas naudingas krūtų sveikatai (nepriklausomai nuo tai, ar patiriamas orgazmas), kadangi palankiai veikia moters organizmo hormoninį foną.

Ribodamos savo mitybą, nepamirškite: pieno liaukos padengtos riebaliniu audiniu, kuris suteikia krūtims gundančias formas, todėl, kai mes netenkame svorio, riebalinis audinys tampa mažiau tankus. Tad lieknėti derėtų jokiu būdu ne drastiškai – padarysite daug žalos ne tik krūtinei, bet ir visam organizmui.

Kad krūtys neprarastų apimties ir stangrumo, kol mes bandome pakoreguoti kitas kūno formas, laikantis dietos būtina sportuoti. Krūtinė nuo to, žinoma, nepadidės, bet pagerės jos forma ir apimtis vizualiai atrodys didesnė.

Kokią sporto šaką pasirinkti? Bet kurią, kur pagrindiniai krūviai tenka pečių juostai ( tenisas, rankinis, krepšinis). Tiks ir treniruoklių salė, kur patyręs treneris padės sudaryti specialų pratimų kompleksą, skirtą krūtinės raumenims. Krūtinės mankštai skirkite nors po dešimt minučių per dieną ir jau po kelių savaičių pastebėsite, kad ji davė nemažai naudos jūsų biustui.

Ir galiausiai, pats paprasčiausiais, bet veiksmingiausias pratimas, kurį galite atlikti namuose: atsistokite nuoga prieš veidrodį, išsitieskite, pakelkite smakrą ir... plačiai nusišypsokite. Žiūrėkite tuo metu ne į veidą, o į krūtinę. Pastebėjote, kaip ji pasikėlė? Todėl šypsokitės dažniau – iš visos širdies. Tai būtina sąlyga bet kokiai dietai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją