Vakarų Ontario universiteto (Kanada) mokslininkas Scottas MacDougall-Shackletonas su kolegomis tyrė 26 dienų amžiaus žvirblių giesmininkų (
Melospiza melodia
) paukščiukų smegenis. Per savo trumpą gyvenimą pusė paukščiukų buvo maitinami sočiai, o kiti gavo tik du trečdalius normalaus maisto kiekio.

Mokslininkai išsiaiškino, kad tam tikra smegenų sritis, vadinama aukštuoju balso centru (high vocal centre - HVC) prastai maitintų paukščiukų smegenyse buvo mažesnė. „Ši smegenų sritis yra svarbi kad paukščiai galėtų išmokti giedoti ir sugebėtų patys giedoti. Kartais HVC vadinamas žmonių smegenų kalbos centrų – pavyzdžiui, Broca ar Wernicke sričių – analogu“, - sakė S.MacDougall-Shackletonas.

Ankstesnių tyrimų metu nustatyta, kad žvirbliai giesmininkai nepradeda mokytis giedoti kol nenugyvena 30 dienų.

„Mūsų tyrimas naujas tuo, jog parodė kaip maisto trūkumas gyvenimo pradžioje paveikia smegenų vystymąsi dar prieš pradedant mokytis giedoti“, - sakė S.MacDougall-Shackletonas.

Jo manymu, mažiau maisto gavusių paukščiukų HVC buvo mažesnis dėl to, kad jų organizmams trūko baltymų, būtinų smegenims augti. Be to, normalų smegenų augimą riboja streso hormonai, o yra žinoma, kad maisto trūkumas didina streso hormonų koncentraciją organizme, aiškino mokslininkas.

Dėl maisto trūkumo suprastėjęs žvirblių repertuaras yra signalas potencialioms partnerėms, kad šie paukščiai nėra tokie sveiki, kaip vaikystėje gerai maitinęsi paukščiai.

„Patelės gali kreipti dėmesį į patinų giesmes, nes pagal jas galima spręsti kaip patinėliai sugebėjo susidoroti su stresu vystymosi metu“, - sakė S.MacDougall-Shackletonas.

Vaikystėje esant maisto trūkumui sumažėja ir patelių HVC, nors jos negieda. Mokslininkai mano, kad tai gali paveikti jų gebėjimą mokytis ir atpažinti geriausias giesmes, o pagal tai nustatyti, kurie patinai yra patys sveikiausi.

Šis mokslinis darbas patvirtina ankstesnių darbų išvadas: žvirbliai giesmininkai, dryžuotieji kikiliai ir varnėnai, ankstyvame gyvenime negavę pakankamai maisto, vėliau giedojo ne taip išradingai.

„Ir tas pats mechanizmas gali galioti esant kitiems streso veiksniams, ne tik maisto trūkumui. Pavyzdžiui, Belgijoje nustatyta, kad didžiųjų zylių patinai, gyvenantys užterštose vietovėse, moka kur kas siauresnį dainų repertuarą nei patinai, gyvenantys švariose vietose“, - sakė Turku universiteto (Suomija) ornitologas Tapio Eeva.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją