Kaip teigia idėją įgyvendinusios UAB „Romnesa“ vadovas Romualdas Spulis, „Nei vestuvės, nei krikštynos mūsų šalyje neįsivaizduojamos be tradicinio šakočio. Tai – daugiau nei desertas. Šventės metu šakotis puošia stalą, o jai baigiantis smagiausia šakotį laužyti rankomis ir dalintis su artimaisiais, ar tai ne simboliška?“.
„Factum“ rekordų agentūros atstovė Živilė Navaitė užregistravo šiuos rekordo duomenis:
Kepinio aukštis 372 cm
Šakočio apimtis storiausioje vietoje 302 cm
Svoris 85,8 kg.
Tai – sunkiausias, aukščiausias ir storiausias šakotis Lietuvoje. Šakotis kepė vieną valandą ir keturiasdešimt minučių.
Jam iškepti naudoti tik lietuviški produktai:
Kiaušinių - 1700 vnt.
Miltų – 64 kg
Cukraus – 48 kg
Sviesto – 45 kg
Grietinės – 29 kg.
Rekordinio šakočio kepimui buvo suprojektuota ir pagaminta speciali įranga: keturių metrų ilgio malkomis kūrenama krosnis, 4 m ilgio ir apie 1,5m. pločio skarda tešlai ir 3,7 m. aukščio kūgis. Krosniai pagaminti vietos meistrai Laimondas Pukinskas ir Aleksandras Sputai sunaudojo apie 800 kg. metalo.
Milžiniško saldaus bokšto šakočio kepimas yra itin sudėtingas ir atsakingas darbas, dėl menkiausios klaidos rekordinis pyragas gali tiesiog subyrėti. Šio darbo ėmėsi daugiau nei dešimtmetį dirbančios šakočių meistrės Inga Januškevičienė, Jolanta Bimbarienė, Aušra Cicėnienė ir Marytė Gudonienė, kepamo šakočio formą suko du vyrai, o nešti ir pastatyti prireikė net šešių stiprių vyrų.