Suomijos įžvalgumas: įstatymuose reikalaujama, kad po kiekvienu daugiabučiu būtų įrengta slėptuvė
Laplandijoje, Rovaniemyje, esantis Kalėdų Senelio teminis parkas pasiruošęs išleisti elfus atostogų ir vėl virsti slėptuve – tokia buvo jo ankstesnė funkcija, kai buvo baiminamasi rimtesnio Rusijos puolimo.
Šiame teminiame parke kasmet apsilanko dešimtys tūkstančių žmonių, kad susitiktų ir nusifotografuotų su Kalėdų Seneliu. Požeminiuose parko koridoriuose įsikūręs Kalėdų Senelio paštas, elfų mokykla ir rankų darbo gaminių parduotuvėlės.
Taip pat čia netrūksta kalėdinių eglučių ir šiaurės elnių. Tiesa, teminio parko pagrindinė paskirtis visai nesusijusi su Kalėdomis.
Kalvoje įrengta slėptuvė, kurios ilgis siekia 50 metrų, pritaikyta slėptis nuo bombų, cheminės ar net branduolinės atakos. Joje telpa 3 600 žmonių. Viduje yra sudedamųjų lovų, pirmosios pagalbos vaistinėlių ir netgi įrangos, padėsiančios iškasti tunelį į paviršių, jeigu slėptuvė įgriūtų. Geriamajam vandeniui skirtas atskiras šulinys, tačiau maisto tektų atsinešti patiems.
Norint vėl naudotis slėptuve, tektų išmesti didžiąją dalį su Kalėdų Seneliu susijusios atributikos, tačiau kai kurie žaislai tikriausiai pradžiugintų slėptuvėje besiglaudžiančius vaikus.
Ši slėptuvė yra viena iš maždaug 50 tūkst., pastatytų po Antrojo pasaulinio karo, kurio metu Suomija du kartus gynėsi nuo Sovietų Sąjungos. Taikos metu šios slėptuvės paprastai virsta plaukimo baseinais, sporto centrais ar požeminėmis stovėjimo aikštelėmis ir jau tapo kasdiene suomių gyvenimo dalimi.
Jeigu Rusija surengtų puolimą ar ten įvyktų atominės elektrinės avarija, slėptuves per keletą valandų galima paversti laikinu būstu 80 proc. šalies gyventojų, kurių iš viso yra apie 5,5 mln.
Vyriausybė moka privatiems tiekėjams už papildomų maisto, degalų ir medikamentų atsargų kaupimą. Karinis pasirengimas – irgi dėmesio centre. Nors praėjusiais metais Suomijos kariuomenėje buvo tik maždaug 19 tūkst. asmenų, gaunančių pareiginę algą, šalies gynyba grindžiama privalomąja karine tarnyba. Karo metu už savo gimtinę kovotų mažiausiai 285 tūkst. vyrų.
Vasario mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Suomija nusprendė užbaigti savo ilgametę nesivienijimo su kariniais aljansais politiką ir pateikė prašymą įstoti į NATO.
Daugiau nei už 800 kilometrų į pietus nuo Rovaniemio esančioje sostinėje Helsinkyje gyvenantis nenumatytų atvejų planavimo pareigūnas Tomi Raskas jau 25-erius metus ruošia ir moko kitus, kaip elgtis karinio užpuolimo atveju.
Helsinkyje yra požeminė vadavietė, pastatyta XX a. devintajame dešimtmetyje ir skirta apsaugoti miesto vadovus nuo branduolinio smūgio.
Taip pat sostinėje įrengta apie 5 500 slėptuvių civiliams. Daugelis Suomijoje stovinčių slėptuvių yra privačios, nes nuo XX a. penktojo dešimtmečio įstatymuose reikalaujama, kad po kiekvienu daugiabučiu būtų slėptuvė.
Apie 650 tūkst. gyventojų turinčiame Helsinkyje esančiose slėptuvėse tilptų maždaug 900 tūkst. žmonių.
„Manau, kad esame pasiruošę. Na, bent jau aš tai tikrai pasiruošęs. Ar pasiruošę mano šeimos nariai, vaikai – nežinau. Esu įsitikinęs, kad jokia šalis nėra visiškai pasiruošusi karui. Arba susidoroji su tokia situacija, arba ne“, – sako Tomi Raskas.