Mėginys sėkmingai paimtas iš Švedijos gamtos istorijos muziejuje kambario temperatūroje nuo 1891 metų laikomų džiovintų Tasmanijos tigro palaikų. RNR molekulės yra dar mažesnės nei DNR, tad mokslininkai ilgą laiką buvo įsitikinę, kad kambario temperatūroje jos akimirksniu suyra. Kaip teigia evoliucinės genomikos profesorius Love‘as Dalenas, jiems pavyko, o tai labai didelis laimėjimas.
L. Daleno teigimu, pagrindinis šio projekto tikslas nėra bandymas atkurti išnykusią gyvūnų rūšį, nes tyrimo rezultatų pritaikymo laukas itin platus.
Mokslininkų komandos atliktas darbas padės labai svarbų pamatą – ateityje bus galima analizuoti ir sudaryti virusų, paimtų iš muziejuose laikomų odų, RNR sekas. Tą padarius, atsivers naujos galimybės studijuoti tų konkrečių virusų evoliuciją.
Tasmanijos tigrai – Tasmanijoje gyvenę plėšrūs sterbliniai žinduoliai, išnykę dėl perteklinės medžioklės. Paskutinis šios rūšies, dar vadinamos sterbliniais vilkais, egzempliorius Hobarto zoologijos sode nugaišo 1936 metais. Projektui pasitelkti kito Tasmanijos tigro palaikai – gyvūno, mirusio 1888 metais, džiovinta gaišena, muziejuje laikoma nuo 1891 metų. Stokholme veikiantis paleogenetikos centras – jungtinis Švedijos gamtos istorijos muziejaus ir Stokholmo universiteto projektas.
Muziejaus žinduolių skyriaus kuratorė Daniela Kalthoff teigia esanti labai patenkinta daug žadančia projekto pradžia.
D. Kalthoff teigimu, muziejus jau sulaukė ir daugiau užklausų dėl galimybės ateityje paimti kitų eksponatų RNR.