NATO karinėse pratybose ruošiasi galimai konfrontacijai su Putinu
NATO privalo stoti akivaizdon su savo priešininke Rusija, kuri tapo sunkiau prognozuojama ir pasirengusi imtis rizikingesnių žingsnių, kad galėtų išplėsti savo galią Europoje, pareiškė vienas JAV generolas, įspėjęs, kad daugiau nebeužtenka studijuoti Rusijos pajėgumus ir karinę doktriną.
JAV generolas Davidas Bergeris sakė, kad tokios NATO pratybos kaip „Šaltasis atsakas“ („Cold Response“), kurios šį mėnesį vyksta Norvegijos šiaurėje, yra gyvybiškai svarbios, ruošiant sąjungininkų pajėgas sausumoje, jūroje bei ore, ir treniruojantis nedelsiant reaguoti.
„Mes aiškiai suprantame, kokie yra jų pajėgumai, be to, ilgą laiką studijavome jų doktriną. Prezidento priimami sprendimai yra kitas veiksnys. Žinote, ar jie ką nors padarys, ar nepadarys... Manau, kad išmokome pamoką, jog negalime nuspėti, ko gali griebtis diktatorius. Reikia gerbti galimybes, kurias jie turi, ir būti pasirengusiems reaguoti“, – sakė JAV jūrų pėstininkų korpuso vadas, generolas Davidas Bergeris.
NATO pratybų Arktyje „Šaltasis atsakas“ scenarijus išlieka panašus jau daugelį metų: Norvegiją užpuola išgalvota šalis, priverčianti aktyvuoti Aljanso kolektyvinės gynybos sąlygą. Tuomet jai į pagalbą atvyksta Jungtinių Valstijų, sąjungininkių ir partnerių kariai.
Tačiau šiemet dėl invazijos į Ukrainą kas dvejus metus vykstančios pratybos kai kuriems kariams iš maždaug 30 tūkst. karių, įskaitant 3 tūkst. JAV jūrų pėstininkų, įgavo papildomos reikšmės. Kai kuriems eiliniams Ukrainos pasipriešinimas suteikė įkvėpimo.
„Labai smagu matyti, kaip Ukraina, maža šalis, turinti ne itin didelę kariuomenę, kaunasi su monstru, vadinamu Rusija, ir kaip ryžtingai jie nusiteikė kovai, ir kaip tai iš tikrųjų yra veiksminga. Žmonės iš tikrųjų nori ten likti, nori ginti savo šalį. Jie tai darys, ir tas vaizdas įkvepia. Tai įkvepia, nes mes esame Norvegija, mes neturime didžiausios kariuomenės. Bet manau, kad jei Rusija mus užpultų, mes turėtume drąsos ir kovotume už save“, – sakė Norvegijos eilinis Leo Ryanas.
Kitas eilinis, Filipas Buyle, sakė, kad rusų kareiviams, atvirkščiai, trūksta noro kovoti.
„Na, Rusijos kariuomenei sekasi kur kas prasčiau, negu tikėtasi. Per kelias savaites, kol yra Ukrainoje, jie užėmė labai mažai teritorijos, ir manau, kad tai tikriausiai susiję su jų vadovybe. Daugelis karių, vykstančių į Ukrainą, nežino, kur jie veliasi. Jie nekariauja to karo, kurį norėtų laimėti. Jie kovoja kare, į kurį juos pasiuntė jų šalis, nepalikdama jiems jokio pasirinkimo“, – teigė Norvegijos eilinis Filipas Buyle.
Nors nėra jokių ženklų, kad Rusija ketintų imtis karinių veiksmų prieš Norvegiją, fiktyvus priešas per pratybas „Šaltasis atsakas“ demonstruoja, kaip Arkties regione galėtų atrodyti ateities konfliktas, kuris vyktų ties Norvegijos ir Rusijos siena.