Japoniško akmenų sodo filosofai smėlį ir žvyrą verčia vandeniu
Japoniškas akmenų sodas, dar vadinamas tiesiog zen sodu, Japonijoje niekada nesiskundė populiarumo stygiumi, tačiau panašu, kad netrukus ši filosofija įgaus dar nematytą mastą – o tam padeda stilizuotos miniatiūros.
Išskirtiniausias japoniško akmenų sodo ypatumas tas, kad jis kuriamas tik iš sausų medžiagų. Vandenį kraštovaizdyje simbolizuoja menininkų suformuotos žvyro ar smėlio bangos. Kiotas – vienas iš daugiausia tokių sodų turinčių Japonijos miestų.
Kiote jau 31 metus dirbantis japoniškų akmenų sodų kūrėjas Takahito Oka sako, kad pagrindinė technika – smėlyje kuriamais raštais atkartoti vandens raibuliavimą. Jis pridūrė, kad tokiam menui suprasti ir įvertinti tiesiog privalu pasitelkti vaizduotę.
Japoniški akmenų sodai reikalauja nuolatinės priežiūros ir globos – lietus, vėjas ir krintantys lapai raštus nuolat ardo. Takahito Oka sako: visai nesvarbu, ar tik kuriate, ar prižiūrite tokį sodą – būtinas susikaupimas. Tai – meditacija, neatsiejama nuo šios meno formos.
Japoniškam akmenų sodui nereikalingas vanduo, taigi jį galima sukurti ir ribotose uždarose erdvės, pavyzdžiui, viešbučiuose ar net namuose.
Šiuo metu Japonijoje tokių sodų rinka vertinama maždaug 400 mlrd. jenų arba maždaug 3,75 mlrd. dolerių. Smarkiai išpopuliarėjus šiam menui, kuriama vis daugiau tokių miniatiūrų. Štai vienoje Osakoje veikiančioje kavinėje lankytojai kuria savo japoniškų akmenų sodo miniatiūras, o tam naudoja granuliuotą cukrų, jūros dumblius, šokoladą, sezamų pastą ir kitus ingredientus.
Kiekvieną savaitę kavinė sulaukia per 50 tokių rezervacijų, bent 10 proc. jų sudaro užsieniečių užsakymai.