„Greenpeace“ aktyvistai Niujorke pastatė Trumpo ir Bolsonaro ledo skulptūras
(2)Prie Jungtinių Tautų būstinės Niujorke, kur prasidėjo viršūnių susitikimas, skirtas biologinei įvairovei, rugsėjo 30 dieną atsirado dvi ledo skulptūros, vaizduojančios Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą ir Brazilijos vadovą Jairą Bolsonaro.
Tokią akciją surengė „Greenpeace“ aktyvistai. Akcijos iniciatoriai teigia norėję, kad saulėje tirpstančios ledo skulptūros „atkreiptų visų dėmesį į būtinybę skubiai imtis veiksmų gamtos krizės ir biologinės įvairovės žlugimo akivaizdoje“.
Taip pat norėta akcentuoti „abiejų prezidentų tyčines nesėkmes”, teigiama aplinkosaugininkų išplatintame pareiškime.
Jungtinės Valstijos šiame Jungtinių Tautų viršūnių susitikime, skirtame biologinės įvairovės problemoms, nedalyvauja. Brazilijos lyderiai dalyvauja netiesiogiai internetu – kaip ir dauguma kitų dalyvių.
Jungtinių Valstijų prezidentas D. Trumpas, siekiantis būti perrinktas antrai kadencijai, klimato kaitą yra pavadinęs „pramanais“ ir 2017 metais nusprendė atšaukti Vašingtoną iš Paryžiaus kovos su klimato kaita susitarimo, kuriame numatyti tarptautiniai kovos su klimato kaita veiksmai.
Antradienį per pirmuosius kandidatų į prezidento postą debatus Ohajuje D. Trumpas pareiškė: „Mes turime padaryti viską, kas mūsų galioje, kad turėtume švarų orą, švarų vandenį ir visa kitą, kas mūsų galioje“.
Jo oponentas demokratas Joe Bidenas per debatus pakartojo savo pažadą, kad, jeigu bus išrinktas, pasirūpins, kad Jungtinės Valstijos sugrįžtų į Paryžiaus kovos su klimato kaita susitarimą.
J. Bolsonaro, kaip ir D. Trumpas, Jungtinėse Tautose sakytą kalbą pasitelkė tam, kad atremtų tarptautinę kritiką dėl to, kaip jo šalis sprendžia klimato kaitos klausimus. Šiuo metu gaisrų skaičius Amazonės regione didžiausias per pastaruosius dešimt metų, o liepsnos Pantanalio pelkėse – baisiausios istorijoje.
Rugsėjį Jungtinės Tautos paskelbė Biologinės įvairovės konvenciją, apjungusius dešimt metų trukusius darbus. Ataskaitoje pateikiami dvidešimties tikslų, dar žinomų kaip Aichi biologinės įvairovės tikslai, vertinimai.
Jiems pritarta 2010 metais Japonijoje pasirašius atitinkamą pasaulinį paktą. Tarp minėtųjų tikslų – miškų kirtimo masto mažinimas, pelkių apsauga ir visuomenės švietimas apie gamtos svarbą planetos sveikatai. Ataskaitoje pabrėžiama, kad nė vienas esminių tikslų neįgyvendintas. Nepaisant to, pastebimas ir šioks toks progresas. Pavyzdžiui, nors miškų kirtimo masto ir nepavyko sumažinti bent jau 50 proc., per pastaruosius dešimt metų jį pavyko sulėtinti trečdaliu.