Jie klausinėjo, kodėl lietuviai, net ir visiškai triuškindami savo varžovus, iki paskutinių minučių žaidė stipriausia sudėtimi. Ir ilgai negalėjo patikėti tuo, ką girdi, kai mūsiškiai nuoširdžiai krimtosi, kad laimėjo mažesniu nei 52 taškų skirtumu. Būtent to šiame lygiai prieš 25-erius metus, 1992 m. birželio 26 dieną, vykusiame istoriniame atrankos į Barselonos olimpines žaidynes mūšyje siekė Lietuvos dvyliktukas.
„Pirminis mūsų tikslas, žinoma, buvo laimėti. Bet kai mums pradėjo sektis ir atitrūkome, norėjome laimėti 52 taškais. Žinote, už tuos 52-ejus metus Sovietų Sąjungos sudėtyje“, – paaiškino Seulo olimpinis čempionas Valdemaras Chomičius, turėdamas galvoje nuo 1940-ųjų birželio trukusią šalies okupaciją.
Po tokio atsakymo amerikiečiai akimirksniu suprato, kiek daug šios rungtynės reiškė visai Lietuvai.
„Kai likus žaisti apie 6 minutes skirtumas tarp komandų pasiekė 40 taškų, Lietuvos rinktinės atsarginiai prisijungė prie tribūnomis vilnijusios meksikietiškos bangos. Jie tikriausiai turėjo būti aikštėje, pakeitę lyderius, bet, kadangi jokia TV jų nerodė, apie svarbiausių rungtynių šalies istorijoje baigtį tautai galėjo pranešti tik sausas rezultatas laikraštyje ar žinių laidoje. Taigi galutinė pergalė privalėjo būti tokia skambi, kad morališkai patenkintų lietuvius, kurių protėviai dingo gulaguose ar žuvo pasipriešinimo kovose. Būtent todėl, pavyzdžiui, Arvydas Sabonis ant suolo prisėdo tik likus 49 sekundėms iki finalo sirenos“, – straipsnyje „Įgyvendinta svajonė“ rašo žurnalas „Sports Illustrated“.
Iškovoję amžiaus pergalę lietuviai neatsipalaidavo ir pabaigė pradėtą darbą: persikėlę į Saragosą jie laimėjo dar šešis susitikimus, tarp jų – ir prieš itin pajėgią Kroatiją su Draženu Petrovičiumi bei Toniu Kukočiumi, bei su 11 pergalių iš tiek pat galimų tapo atrankos turnyro nugalėtojais. Tiesa, kelis paskutinius mačus mūsiškiai buvo priversti žaisti be savo snaiperio R. Kurtinaičio, kuris išskrido atgal į tėvynę dėl jo šeimą ištikusios tragedijos – liepsnose žuvo jo vyresnis brolis.
Lietuvos rinktinės jau po mažiau nei mėnesio laukė naujas nuotykis, kodiniu žodžiu „Barselona“.
Simboliška, kad pirmą istorijoje olimpinę krepšinio odisėją lietuviai pradėjo pergale tuo pačiu 37 taškų skirtumu – 112:75 prieš Kiniją. Tačiau labiausiai Barselona, ko gero, įsiminė pusfinaliu su JAV „Svajonių komanda“ ir bronzos medaliais, laimėtais po saldžios pergalės 82:78 prieš tą pačią NVS.