Vienos pastaruoju metu surengtos paskaitos klausytojai turėjo progos išsiaiškinti keletą stalo žaidimo go subtilybių.
Minėtos paskaitos klausėsi devyni vyrai, kurie, kaip ir ją skaitęs instruktorius, tebuvo susijuosę strėnas rankšluosčiais – jokių kitų drabužių nedėvėjo.
Susijuosti rankšluosčiu viešosiose pirtyse paprastai nėra privaloma, todėl kai kurie jų nė nenaudoja.
Šią ypatingą paslaugą siūlančios pirties savininkas yra jos įkūrėjo proanūkis. Paskaitų organizavimo idėja jam kilo kaip galimybė sudominti tuos žmones, kurie anksčiau nėra buvę viešojoje pirtyje.
1939 metais įkurtoje viename iš Tokijo rajonų veikiančioje viešojoje pirtyje kadaise per dieną apsilankydavo po 500 žmonių.
Deja, po Antrojo pasaulinio karo japonų namuose buvo imta rengti vonias, todėl lankymosi viešosiose pirtyse tradicija ėmė nykti. Dabar kadaise populiarioje pirtyje per dieną apsilanko vos 100 klientų. Daugelis iš jų – senyvos amžiaus žmonės.
Go žaidimo mokytojas įsitikinęs, kad vienas iš mokymosi viešosiose pirtyse pranašumų – galimybė įprasti laisviau bendrauti.
Visgi moterims skirtoje pirtyje paskaitas jis skaito apsirengęs, o klausytojos apsiriboja vien kojų mirkymu.