Vargonų įkomponavimo procesas 2400 klausytojų talpinančioje salėje buvo tikrai sudėtingas ir pareikalavo ypatingų pastangų, teigia instrumento įrengimu rūpinęsi specialistai.
Vargonų aukštis siekia 15 metrų, jų plotis – 16 metrų. Specialistai pabrėžia, kad jie itin galingi. Teigiama, kad jais groti pilnu pajėgumu įmanoma tik tais atvejais, kai salė pilnutėlė žiūrovų, nes priešingu atveju vargonininką labai vargina garso stiprumas.
Didžiausias iš 6 tūkst. 55 vamzdžių sveria 350 kilogramų, be to, instrumentas apima visą žmogaus girdimų garsų spektrą, jo skambesys unikalus, teigia vargonininkas Michelis Garnier.
M. Garnier – maestro, kuris per pusę metų galiausiai pažadino šį įspūdingą instrumentą. Jis dirbo naktimis, tačiau, kaip pats teigia, galiausiai vargonų vamzdžių atodūsiai virto dieviška muzika. Kiekvieno vamzdžio skambesys unikalus, todėl, anot M. Garnier, jis tikisi, kad atsiras daugiau kompozitorių, kurie kurs muziką būtent šiam instrumentui.
Anot vargonininko, šio instrumento paslaptis – tai, kad jis paslėptas po penkias tonas sveriančiomis plokštėmis, kurias galima užverti ir taip instrumentą savotiškai paslėpti, kai juo niekas negroja.
Šiais vargonais galima groti iš specialiai tam skirtos erdvės už pačių vamzdžių, tačiau instrumentas turi ir savotišką elektroninę konsolę, kuri yra mobili, tad gali stovėti, kad ir salės viduryje, kur visi matytų vargonininką.