Filme pasakojama istorija apie Horacią – mokyklos mokytoją, 30 metų praleidusią pataisos įstaigoje, kur ji atsidūrė pripažinta kalta įvykdžiusi nusikaltimą, kurio nepadarė. Galiausiai išėjusi į laisvę, moteris sprendžia labai sudėtingą problemą – svarsto, ar pasiduoti saldžiam kerštui, ar atleisti savo skriaudikams.
„Galiu kurti net ir neturėdamas pinigų. Turiu asmeninę nedidukę kamerą, turiu savo komandą, vos kelis žmones – vienas atsakingas už garsą, kuris dizaineris. Na ir aš – savaime suprantama. Vykstame kur nors į nuošalią salą, pasikviečiame aktorių ir ten kokį mėnesį gyvename ir kuriame kiną. Pinigai visai nesvarbūs. Man kinas neturi absoliučiai nieko bendro su pinigais – tai kultūra, menas, atsakomybė“, - sakė „Auksinio liūto“ apdovanojimo laureatas kino režisierius Lavas Diazas.
Kalbėdamas apie savo naujausią darbą, L. Diazas pabrėžė ieškojęs, kas apibrėžtų Filipinus kaip valstybę, kurią tiek metų valdė žmonės iš užsienio ir juos vėliau pakeitusi diktatūra.
Režisierius taip pat skatina žiūrovus susimąstyti, kiek skausmo ir praeities traumų atgarsių gyvena šiandieninėje visuomenėje.