Vienoje vietoje ledyno storis siekia 900 metrų, tačiau nuo 1870 metų jis sumažėjo apie 3 km, ir jo nykimo tempai vis spartėja, kaip ir visų kitų pasaulio ledynų. Tirpstantis ledas patenka į upes, šios jį neša į vandenyną, tad jūros lygis žemėje kyla.
Didysis Alečo ledynas – didžiausias Alpėse ir matomas iš kosmoso – atsidūrė pavojuje dėl pasaulinio atšilimo, kurį paskatino šiltnamio efektą sukeliančios dujos atmosferoje. O šias išskiria gamyklos, jėgainės ir automobiliai.
Kylant temperatūrai, pasaulio ledynuose nuo Andų iki Aliaskos vasaros metu ištirpsta daugiau ledo, nei jo susiformuoja per žiemą. Alečas traukiasi po apytikriai 180 metrų per metus.
Pasaulio ledynų stebėjimo tarnybos duomenimis, „XXI amžiaus pradžioje pasaulio ledynų masės nykimo tempai neturi precedento“, bent nuo 1850 metų, kai pradėta vykdyti stebėjimus.
Jungtinių Tautų komisija ir klimato kaitą tyrinėjantys mokslininkai sako, kad iki XXI amžiaus pabaigos pasaulinis jūros lygis pakils nuo 26 iki 82 cm, iš dalies dėl tirpstančių ledynų. Nuo 1900 metų iki dabar jis pakilo 20 cm.