Daugelis neįsivaizduojame Vilniaus be gerai visiems pažįstamos Gedimino pilies, ar neseniai atkurtos Žemutinės pilies. Tačiau ne visi žinome apie trečiąją – Kreivąją pilį, kuri iki keturioliktojo amžiaus stūksojo dabartinio Kalnų parko teritorijoje.
Ši pilis – viena įdomiausių Vilniaus mįslių. Archeologai ilgai negalėjo nustatyti, kur tiksliai buvo, kaip atrodė ir kodėl sunyko Kreivasis miestas. Šiuos klausimus ir nagrinėja Lietuvos Istorijos institute veikianti mokslininkų grupė, suburianti įvairių sričių specialistus.
Archeologas S. Sarcevičius pasakoja, jog XIV a. pabaigoje kryžiuočių sudeginta Kreivoji pilis – Lietuvos pagonybės lopšys – greičiausiai nebuvo atstatyta dėl tuometinio Vilniaus priemiesčiuose įsikūrusių rusų ir katalikų bendruomenių įtakos. Panašu, jog Kreivojo miesto sunykimas buvo viena natūralių permainų Lietuvoje įvedus krikščionybę.
„Labai svarbu prisiminti, kad miestas yra labai ilgai gyvenantis ir labai dinamiškas organizmas. Jeigu atsiranda pokyčių būtinybė, jie įvyksta, norime to ar ne. Jei šių pokyčių nebebus – organizmas mirs.“ – teigia urbanistė, Kreivojo miesto tyrimų dalyvė O. Valionienė.
Urbanisto užduotis – sujungti įvairių specialistų žinias bei archeologų surinktus duomenis, ir atkurti miesto vystymosi eigą. Istorinę miestų kaitą tyrinėjantys mokslininkai ragina pokyčių neišsigąsti, nes permainos – normalus dalykas, kurį išgyvena ir be kurio ilgai gyvuoti miestai tiesiog negali.
Ekskursija po Istorijos institutą užbaigia „Mokslas ir Tu“ mokslo populiarinimo video ekskursijų ciklą po Lietuvos mokslo institutus. Dar trys jau publikuotos ekskursijos siūlo pasižvalgyti po Biotechnologijos, Puslaidininkių fizikos ir Ekologijos institutus.
Šios video ekskursijos yra bendradarbiavimo tarp VšĮ „Mokslas ir menas“ ir VšĮ „Istorinės žinutės“ rezultatas. Projektas „Mokslas ir Tu“ – viena iš mokslo populiarinimo iniciatyvų, kurias konkurso būdu atrinko ir remia Lietuvos mokslų akademija projekto „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“ lėšomis.