7-9 amžiuje po Kr. pagaminti karstai rasti Norfolke, rytinėje Anglijos dalyje, anglosaksų kapinėse, apie kurias anksčiau nebuvo žinoma nieko. Ten pat aptiktos ir šešios retos kapavietės.
Surinkti duomenys rodo, kad šios kapinės buvo naudojamos ankstyvųjų krikščionių bendruomenės. Vieni iš tokių įrodymų – tai medinė konstrukcija, kuri anksčiau buvo bažnyčia ar koplyčia, mediniai antkapiai ir kapaviečių kuklumas, nebūdingas pagonių kapavietėms.
Anglosaksų karstų išlikę itin nedaug, nes mediena laikui bėgant yra, todėl dažniausiai radiniai aptinkami supuvusiose medienos liekanose. Kadangi vietovė, kurioje aptikti karstai, pasižymi išskirtinėmis savybėmis, palaikai ir mediniai karstai galėjo išlikti.
Iš ąžuolo kamienų pagaminti karstai Europoje pradėti naudoti ankstyvajame bronzos amžiaus periode, o vėliau apie juos ir vėl prisiminta ankstyvaisiais viduramžiais.
Manoma, kad archeologų aptikti kapai – ankstyviausi žinomi tokio tipo pavyzdžiai Britanijoje.
Kasinėjimai privačioje žemėje pradėti ieškant archeologinių liekanų prieš planuojamus statybos darbus. Šioje vietoje ketinama sukurti dirbtinį ežerą biologinei įvairovei plėsti ir žvejybai plėtoti.