Iš koncertinio turo po Kiniją grįžęs M. Levickis: teko priimti griežtą sprendimą

Tūkstančiai valandų mokymosi, praktikos, repeticijų – dėl akimirkos, kurioje išsiskleidžia J. S. Bacho stichijos jėga, deginanti A. Piazzollos aistra ar išsiilgta A. Vivaldi vasara. Muzikos virtuozas aukščiausiam meistriškumui įrodyti turi tik kelias sekundes. „O jeigu lemtingą akimirką esi prastos nuotaikos, skauda galvą arba rankas? Scenoje tenka nuolat kovoti su savimi“, – tvirtina 27 metų akordeonistas Martynas Levickis.

Jis pripažįsta, kad yra maksimalistas ir negali nurimti tol, kol nejaučia, kad darbas atliktas idealiai. Galbūt dėl to apie žinomą jaunosios kartos muzikantą sklando legendos, kurias girdėdamas net 25–tą kartą M. Levickis šypsosi.

– Martynai, kas padeda, kai kovoji su savimi? Esi daugybės konkursų laureatas, rengi daugybę koncertų ir surenki pilnas sales.

– Būdamas maksimalistas ir perfekcionistas galiu siekti savo tikslų, nes labai ilgai nepasiduodu nuovargiui. Prigulu tik tada, kai nuovargis iš tikrųjų užgriūna visa jėga ir mane prilenkia.

Visai neseniai turėjau koncertinį turą Kinijoje – iš viso 16 koncertų per mėnesį. Labai išsekau. Praėjo visas mėnuo, kol atsigavau. Grįžęs iš Azijos norėdavau tiesiog dienos metu prigulti ant sofos ir porą valandų pamiegoti. Teko priimti griežtą sprendimą – atrasti poilsio režimą.

Visą tekstą apie M. Levickį skaitykite čia.