Pagaliau su juo buvo pasirašyta taikos sutartis. Tačiau ir jos sąlygų – per nustatytą laiką namą arba įteisinti, arba nugriauti – statytojas neįvykdė. Todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) kreipėsi į teismą ir paprašė leisti namą nugriauti, o griovimo išlaidas išieškoti iš statytojo.
Statytojas sukruto, kai prasidėjo pasiruošimas priverstiniam griovimui, – prašė jį sustabdyti, bet nepateikė jokių įrodymų apie objektyvias aplinkybes, dėl kurių net ketverius metus nevykdė teismo sprendimo. Nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pažeidėjo elgesys rodė, kad savo valia jis ir neketina jo vykdyti. Todėl VTPSI, pasak jos viršininkės Lauros Nalivaikienės, nerado pagrindo stabdyti pradėtų namo griovimo procedūrų.
Kai savavališkų statinių statytojai neįvykdo teismų sprendimų nugriauti šiuos statinius, VTPSI tenka organizuoti priverstinį jų griovimą. Pernai Vilniuje daugiausia savavališkų statinių nugriauta sodininkų bendrijose – net trijose. Tai sodo namas Birelių sodų 1-ojoje gatvėje, ūkinio pastato priestatas bendrijoje „Beržas-3“, namo pamatai ir atraminė sienutė „Sodininko“ bendrijoje. Sostinėje taip pat buvo priverstinai nugriauti valstybinėje žemėje Dariaus ir Girėno gatvėje savavališkai pastatyti du mediniai karkasiniai pastatai, priestatas ir pavėsinė.
Nors pastaraisiais metais šalyje savavališkų statybų ir mažėja, vis dar nustatoma atvejų, kai gyventojai imasi statyti, nepaisydami teisės aktų reikalavimų. Aplinkos ministerija primena, kad už savavališką nesudėtingo statinio statybą gali būti skirta nuo 144 iki 289 eurų bauda, o už neypatingo statinio (didesnio kaip 80 kv. m bendrojo ploto) – nuo 868 iki 2316 eurų. Jeigu be leidimo pradedamas statyti ypatingas statinys, gali tekti pakloti iki 10 136 eurų. Sumokėjus baudą, rūpesčiai nesibaigia – privalu pašalinti ir savavališkos statybos padarinius. Tai irgi nemažai kainuoja. Jeigu statytojas nenugriauna savavališko statinio savo lėšomis, jis turi atlyginti priverstinio griovimo išlaidas.