– Saugus greitis – vienas svarbiausių dalykų kelyje, bet tą saugumą visi supranta skirtingai. Kaip pats pasirenki saugų greitį? Ar vadovaujiesi kelio ženklais ir spaudi kiek leidžiama, ar atsižvelgi ir į aplinkybes?
– Šiaip dažniausiai stengiuosi neviršyti leistino greičio, kuris nurodytas toje vietoje. Nebent, aišku, reikia aplenkti kitą vairuotoją. Bet tie kelio ženklai yra tam, kad nurodytų maksimumą, kiek gali važiuoti, o ne visada taip gali sau leisti. Todėl, manau, kad renkantis greitį, visų pirma viskas priklauso nuo eismo sąlygų. Jeigu didelis eismas mieste, tai, aišku, nepavažiuosi greitai. Arba jeigu prastos matomumo sąlygos, didelis rūkas, tai automatiškai tu sulėtini greitį ir važiuoji atsargiau. Reikia visada įvertinti sąlygas, ne tik pasitikėti kelio ženklais. Galima avariją padaryti ir leistinu greičiu važiuojant. Reikia būti atsargiam. Šiaip vairuoju beveik dešimt metų ir dėl greičio nesu patyręs jokių avarijų.
– Bet yra vairuotojų, kurie per tą atsargumą dažnai važiuoja gerokai lėčiau nei leidžiama ir net lėčiau nei juda visas automobilių srautas. Ar tau tokie vairuotojai sudaro nepatogumų?
– Čia daugiau kalbam apie vyresnius vairuotojus? Na, šiaip būna pagalvoji, kad miega arba žiopso kažkur ne į kelią. Bet dažniausiai tokius aplenkęs pamatai, kad tai tiesiog jaunas vairuotojas, nepatyręs, ar vyresnio amžiaus atsargus žmogus važiuoja. Jeigu esi lėtai važiuojantis tau reikėtų važiuoti pirma eismo juosta. Turi kitiem vairuotojams netrukdyti, nes per lėtai judantis vairuotojas, kaip ir greitai važiuojantis, apsunkina vairavimą kitiems. Šiaip normaliai reaguoju į juos ir viską suprantu, tik kartais norėtųsi, kad pasirinktų arba savo juostą, arba bendrą greitį su kitais vairuotojais.
– Jeigu skubi, pavyzdžiui, į treniruotę, paspaudi greičiau, kad treneris nesibartų dėl vėlavimo?
– Nu kaip čia pasakius. Kadangi dabar praktiškai mieste važinėju, tai labai nepaspausi. Vis tiek visur pėstieji, daug mašinų. O ir už miesto reikia laikytis saugaus greičio, nes ten bet kada gali koks gyvūnas išbėgti į kelią ir gali įvykti skaudi avarija. Šiaip visur stengiuosi saugiai važinėti, nelakstau.
– Nors pats keliuose nelenktyniauji, turbūt teko matyti tokių šumacherių?
– Ne, pats neturiu tokio pomėgio. Kiek turėjęs automobilių, nors jie ir buvo galingi, bet, kaip sakant, aš ne lenktynininkų tipo. Bet tokių tikrai yra nemažai. Mėgstantiems lenktyniaut ir šiaip labai greitai važinėti gatvėmis galiu tik patarti keisti savo įpročius. Jeigu norit palankstyti, rinkitės tam skirtas vietas: specialias lenktynių trasas ar aerodromus, kur galit išmėgint savo pomėgį. Kuo didesnis greitis kelyje, tuo didesnė tikimybė eismo įvykiui atsitikti. Gatvė nėra ta vieta, kur galima rizikuoti savo ir kitų gyvybėmis. Čia reikia važiuoti saugiai.
– Kas, anot tavęs, svarbiausia saugiam vairavimui?
– Na visų pirma, manau, turi būti techniškai tvarkingas automobilis. Ir padangos parinktos pagal sezoną ir kiti techniniai dalykai sutvarkyti. Ir aišku daug lemia tavo, kaip žmogaus, vairavimo įgūdžiai ir kokia esi asmenybė, kokie tavo nusistatymai saugaus eismo atžvilgiu, kaip moki kelių eismo taisykles, kiek patirties turi, esi mėgėjas palankstyt ar ne. Vienaip ar kitaip taisykles visi turi mokėti ir jų reikia laikytis. Net vienas nesilaikantis saugumo, gali pridaryti problemų.
Gatvėje visi esame lygūs, turim vienas kitam netrukdyti ir nesudaryti pavojingų situacijų, tada kelyje visi galėsime jaustis saugiai.