Projekto „Draugystė veža“ dalyviai jau planuoja akcijos pratęsimą (0)

1020
Tomas Grainys, Rinatas Chairulinas DELFI TV
2016 m. gegužės 26 d. 18:23
Praeityje liko Eurovizijos koncertas, ekskursijos po Stokholmo muziejus, susitikimai su Donatu Montvydu, Lietuvos ambasadoriumi Švedijoje ir vietos lietuvių bendruomene. Visi pavargę, bet laimingi. Keltas, kelionė namo ir paprastas klausimas – kas paliko didžiausią įspūdį? Atsakymas buvo netikėtas.

„Šita draugų kompanija ir mūsų tarpusavio santykiai, - kiek pamąsčiusi atsakė šokių mokytoja Jurga, susibičiuliavusi su savo aklu mokiniu Mariumi. – Kai kartu su Mariumi nusprendėme dalyvauti šitame projekte, aš jį įsivaizdavau visiškai kitaip – na, pamatysime savo akimis Eurovizijos koncertą ir grįšime. O iš tiesų per tas keturias dienas mes susidraugavom taip, kad tapom viena didele šeima. Kartais jaučiausi, lyg dalyvaučiau realybės šou, kurio pavadinimas „Draugystė veža“. Tik šio šou niekas nerežisavo, viskas vyko natūraliai“.

„Tai visiškai unikali patirtis, - pasakojo neregės Vaidos draugė Živilė. – Mes visi pabandėm, ką reiškia atsidurti savo draugų vietoje. Pavyzdžiui, aš užsimerkus bandžiau orientuotis tik pagal garsą legendinės švedų grupės „ABBA“ muziejuje. Man atrodė, kad aš vaikštau dideliais ratais, o iš tiesų – draugai pasakojo – sukausi beveik vietoje“.

Pasivažinėti neįgaliųjų vežimėliuose ar pasivaikščioti su neregio lazdele bandė ne tik sveikieji – vežimėlius išbandė ir aklieji. Ir ne tik išbandė – jie nusprendė, kad gali pasirūpinti vežimėliuose sėdinčiais draugais ne ką prasčiau nei sveikieji. „Mariui buvo visai nesvarbu, kad jis nemato, - juokėsi cerebriniu paralyžiumi serganti Vaiva. – Aš šaukiu, kad tuoj griūsim, o jis varo tiesiai per visas kliūtis. Jokių kompleksų ir jokio baimės jausmo“.

Prikaustyti prie vežimėlio neliko skolingi – jie irgi bandė rūpintis aklaisiais. „Pirmą kartą gyvenime vedžiau akląją, - prisiminė nuo gimimo nevaikštanti Agnieška. – Man net delnai suprakaitavo iš tos baimės ir streso, o Vaidai kad nors kas – eina, šypsosi ir džiaugiasi, kad „čia tai geras“.

Baigiantis kelionei, projekto dalyviai jau planavo kitus susitikimus. Bendra draugų nuomone, šis projektas tiesiog privalo gyvuoti ir toliau, o kad draugystė ir kitąmet nuveš draugus į Euroviziją, neabejojo nė vienas projekto dalyvis. „Mes buvome ir esame laimingi, - sakė Živilė. – Bet norisi pasakyti visiems – jūs irgi galite tai patirti. Svarbu garsiai svajoti ir būsi išgirstas. Nes jeigu tylėsi nuleidęs galvą, niekas nežinos, kas tavo širdy ir negalės tau padėti. O aš per šią kelionę tai jau tikrai supratau – kad ir kokia tavo svajonė atrodytų nereali, viskas yra įmanoma, jeigu šalia turi draugų“.

Daugiau
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujausi