Priešakinėse kovos su koronavirusu linijose – nėščia intensyvios pagalbos skyriaus gydytoja
(2)Prijungusi koronavirusu sergantį pacientą prie dirbtinio plaučių ventiliavimo aparato, gydytoja Zafia Anklesaria tyliai padėkojo savo dar negimusiam kūdikiui, kad šis laikėsi ramiai, kol ji dirbo.
Z. Anklesaria yra septintą mėnesį nėščia. Moteris laukiasi pirmojo vaiko. 35-erių gydytoja yra viena iš Kalifornijos ligoninės medicinos centro intensyvios priežiūros skyriaus medicinos vadovių.
Ji dirba Los Andželo centre esančioje ligoninėje, kuri daugiausia aptarnauja mažesnes pajamas gaunančius iš ispaniškai kalbančių šalių kilusius gyventojus ir afroamerikiečius.
Nuo kovo pabaigos paprastai būna užimtos visos arba beveik visos 22 ligoninės COVID-19 intensyvios terapijos skyriaus lovos.
Pasak gydytojos, dėl didelio kiekio kritinės būklės pacientų kai kurių slaugytojų pamainos trunka 24 valandas. 12 valandų trukmės Z. Anklesarios pamaina prasideda 7 val. ryto. Ji intensyvios priežiūros skyriuje vidutiniškai dirba keturias dienas per savaitę. Dar vieną arba dvi dienas per savaitę gydytoja konsultuoja pacientus dėl jų plaučių būklės.
Išklausiusi naujienas, kurias perduoda naktinės pamainos gydytojai, Z. Anklesaria pradeda savo pamainą. Prižiūrėdama pacientus, ji dažnai keičia apsaugos priemones.
Pačios Z. Anklesarios sveikatą nuolatos prižiūri slaugytojai – stebi, kad ji niekada nebūtų ištroškusi, visados dėvėtų apsaugos priemones ir neužmirštų pertraukų, per kurias pavalgo. Tačiau gydytoja visgi nerimauja, jog kūdikis gali girdėti jos balse atsispindinčius stresą ir įtampą, kurių darbe netrūksta.
Visgi moteris patiria tam tikrų fizinių apribojimų: jai po truputį darosi vis sunkiau ilgesnį laiką išstovėti ant kojų, parėjus namo jai dažnai skauda nugarą. Vieną gegužės rytą moteris sulaukė gerų žinių: vienam pirmųjų ligoninės pacientų, susirgusių COVID-19, kuris beveik keturias savaites buvo prijungtas prie dirbtinio plaučių ventiliavimo aparato, jau buvo galima pašalinti tracheostominį vamzdelį.
Namo gydytoja sugrįžo išsekusi ir nuskubėjo į dušą, o jos vyras, 30-metis Aryanas Jafari, tuo metu buvo su judviejų šuniu. Iš pradžių ji svarstė galimybę šiuo laikotarpiu izoliuotis nuo vyro, tačiau jis nenorėjo apie tai nė girdėti. Jis nerimauja dėl žmonos ir kūdikio, tačiau, „laimei, jis supranta, kad aš noriu ir man reikia dirbti“, sako gydytoja.
A. Jafari yra inžinierius ir labiausiai pasitiki skaičiais ir duomenimis, tad Z. Anklesaria nusiuntė jam keletą tyrimų, parodžiusių, kad besilaukiančios moterys ir kūdikiai nėra rizikos grupėje. Ji savo šeimai pažadėjo, kad jei atsirastų kokių nors įrodymų, bylojančių, jog yra priešingai, savo darbą intensyvios terapijos skyriuje ji nutrauks.
Dėl viruso moteriai teko į apžiūras eiti vienai, nors vyras prie ultragarso tyrimų prisijungdavo per „FaceTime“. Akušeriams rūpimus klausimus jis pateikdavo raštu ir teiraudavosi, ką jo žmonai galima daryti, o ko – nerekomenduojama.