36 m. redaktorius taip gyvena ne taupumo sumetimais, o todėl, kad sąmoningai pasirinko tokį gyvenimo būdą. Jis prisijungė prie vis gausėjančio japonų būrio, kurio moto – mažiau tikrai yra daugiau.
Įkvėpti estetiško japonų dzenbudizmo, turėdami omenyje didelę žemės drebėjimų grėsmę, minimalistai vartotojiškoje visuomenėje pasuko kitu keliu – jie kiek galėdami mažina daiktų savo aplinkoje.
Kadaise buvęs aistringu knygų, kompaktinių diskų, plokštelių kolekcionuotojas prieš dvejus metus panoro pokyčių gyvenime.
Japonų minimalistai semiasi įkvėpimo iš Amerikos, kur minimalizmo pasekėju buvo netgi Steve‘as Jobsas. Minimalizmo tikslas – ne tiek sumažinti turimų daiktų, kiek iš naujo įvertinti jų reikšmę, skirti laiko kitkam. Sasakis daugiau laiko skiria kelionėms.
Neaišku, kiek yra minimalizmo pasekėjų. Sasakis mano, kad prisiekusių minimalistų yra keli tūkstančiai. Įskaičiuojant pradedančius minimalistus, būtų kelios dešimtys tūkstančių.
Kai kas mano, kad minimalizmas atėjo į Japoniją ne iš užsienio, o natūraliai išsirutuliojo iš dzenbudizmo.
Nedaryti nereikalingų judesių mokoma per arbatos ceremoniją. Ši dzen disciplina akcaentuoja grožio išraišą per paprastumą.
Minimalistų teigimu, mažesnis daiktų kiekis turi ir praktiškumo aspektą Japonijoje, kurią dažnai krečia žemės drebėjimai. Kuo mažiau daiktų – tuo mažiau šukių, duženų. 2011 m. po 9 balų stiprumo žemės drebėjimo ir cunamio Japonijoje žuvo 20 000 žmonių. Sasakio teigimu, po to daugelis pakeitė požiūrį į materialius daiktus.